Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Pradžios knyga 25 Bible Online

Pradžios knyga 25 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Pradžios knyga 25

¹Abraomas dar vedė kitą žmoną, vardu Ketūra.

²Ji pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą.

³Jokšanas turėjo du sūnus: Šebą ir Dedaną. Dedano sūnūs buvo: Ašūras, Letušas ir Leumas.

⁴Midjano sūnūs buvo: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Visi šitie yra Ketūros vaikai.

⁵Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo.

⁶O sugulovių sūnums Abraomas davė dovanų ir, dar gyvas būdamas, juos išsiuntė į rytų šalį, toliau nuo Izaoko.

⁷Abraomas išgyveno šimtą septyniasdešimt penkerius metus.

⁸Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta.

⁹Jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus hetito Efrono lauke, kuris buvo ties Mamre.

¹⁰Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara.

¹¹Abraomui mirus, Dievas laimino jo sūnų Izaoką, kuris gyveno prie Lahai Roijo šulinio.

¹²Šitie yra palikuonys Izmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui.

¹³Šitie yra jų vardai, kaip jie buvo vadinami savo giminėse: Izmaelio pirmagimis Nebajotas ir Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,

¹⁴Mišma, Dūma, Masa,

¹⁵Hadaras, Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma.

¹⁶Šitie yra Izmaelio sūnūs ir jų vardai pagal jų miestus ir gyvenvietes. Dvylika kunigaikščių savo giminėse.

¹⁷Izmaelis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Jis mirė ir susijungė su savo tauta.

¹⁸Izmaelio palikuonys gyveno nuo Havilos iki Šūro, priešais Egiptą, Ašūro link. Jis mirė visų savo brolių akivaizdoje.

¹⁹Šita yra Abraomo sūnaus Izaoko giminė. Abraomas turėjo sūnų Izaoką.

²⁰Izaokas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė Rebeką, Betuelio iš Mesopotamijos dukterį, Labano seserį.

²¹Izaokas meldėsi už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga. Viešpats išklausė jo maldą, ir jo žmona Rebeka pastojo.

²²Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: „Jei taip yra, tai kodėl man taip?“ Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties.

²³Viešpats jai tarė: „Dvi tautos yra tavo įsčiose, dvi giminės gims iš tavęs ir persiskirs. Viena giminė bus galingesnė už kitą, vyresnysis tarnaus jaunesniajam“.

²⁴Atėjus metui gimdyti, gimė dvynukai.

²⁵Pirmasis buvo visas plaukuotas; jie pavadino jį Ezavu.

²⁶Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų.

²⁷Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse.

²⁸Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet Rebeka labiau mylėjo Jokūbą.

²⁹Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs.

³⁰Ezavas tarė Jokūbui: „Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!“ Todėl jį praminė Edomu.

³¹O Jokūbas pasakė: „Parduok man savo pirmagimio teisę“.

³²Ezavas tarė: „Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?“

³³Jokūbas pasakė: „Prisiek man!“ Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę.

³⁴Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs išėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę.