Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Pradžios knyga 26 Bible Online

Pradžios knyga 26 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Pradžios knyga 26

¹Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.

²Jam pasirodė Viešpats ir tarė: „Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu.

³Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui.

⁴Aš padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus tiek, kiek danguje žvaigždžių, ir duosiu jiems visas šias žemes. Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės,

⁵nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų“.

⁶Izaokas pasiliko Gerare.

⁷Tos vietos vyrams, teiraujantis apie jo žmoną, jis sakė: „Ji mano sesuo“, nes jis bijojo sakyti: „Ji mano žmona“, kad tos vietos vyrai neužmuštų jo dėl Rebekos, nes ji buvo graži.

⁸Pagyvenus ten ilgesnį laiką, pasitaikė, kad filistinų karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė Izaoką, glamonėjantį savo žmoną Rebeką.

⁹Abimelechas pasišaukė Izaoką ir tarė: „Man aišku, kad ji tavo žmona! Kodėl sakei: ‘Ji mano sesuo’?“ Izaokas jam atsakė: „Bijojau, kad nereikėtų dėl jos mirti“.

¹⁰Tada Abimelechas tarė: „Kodėl mums taip padarei? Juk kas nors galėjo sugulti su tavo žmona, ir tu būtum apkaltinęs mus!“

¹¹Abimelechas įspėjo visą tautą: „Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, bus baudžiamas mirtimi“.

¹²Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino.

¹³Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis.

¹⁴Jis turėjo daug gyvulių ir avių, ir didelį skaičių tarnų, todėl jam pavydėjo filistinai.

¹⁵Visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę Abraomo dienomis, filistinai užvertė žemėmis.

¹⁶Abimelechas tarė Izaokui: „Pasitrauk nuo mūsų, nes tu pasidarei daug galingesnis už mus!“

¹⁷Izaokas pasitraukė iš ten, pasistatė palapinę Geraros slėnyje ir ten gyveno.

¹⁸Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs.

¹⁹Izaoko tarnai kasė šulinį slėnyje ir rado vandens versmę.

²⁰Geraro piemenys ginčijosi su Izaoko piemenimis: „Mums priklauso vanduo!“ Jis pavadino tą šulinį Eseku, nes jie ginčijosi su juo.

²¹Po to jis iškasė kitą šulinį, bet jie ir dėl to susiginčijo. Jis jį pavadino Sitna.

²²Iš ten jis kėlėsi toliau ir vėl iškasė šulinį. Dėl šito jie nebesiginčijo. Jis jį pavadino Rehobotu ir tarė: „Dabar mums Viešpats suteikė daug vietos, galėsime plėstis šalyje“.

²³Iš ten jis persikėlė į Beer Šebą.

²⁴Tą naktį pasirodė jam Viešpats ir tarė: „Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas. Nebijok! Aš esu su tavimi ir dėl mano tarno Abraomo laiminsiu tave bei padauginsiu tavo palikuonis“.

²⁵Izaokas čia pastatė aukurą ir šaukėsi Viešpaties vardo, ir čia jis ištiesė savo palapinę. Jo tarnai toje vietoje iškasė šulinį.

²⁶Abimelechas iš Geraro atvyko pas jį su savo draugu Achuzatu ir kariuomenės vadu Picholu.

²⁷Izaokas paklausė: „Ko atėjote? Juk jūs nekenčiate manęs ir mane išvarėte!“

²⁸Jie atsakė: „Mes aiškiai matome, kad Viešpats yra su tavimi, todėl sakome: ‘Tarkimės, sudarykime sandorą!’

²⁹Nesielk su mumis piktai, juk ir mes tavęs neskriaudėme, gerai elgėmės su tavimi ir išleidome ramybėje. Tu esi Viešpaties palaimintasis!“

³⁰Izaokas iškėlė jiems pokylį, jie valgė ir gėrė.

³¹Atsikėlę anksti rytą, jie sudarė sandorą. Po to Izaokas juos išleido, ir jie iškeliavo ramybėje.

³²Tą pačią dieną Izaoko tarnai atėję pranešė jam apie naujai iškastą šulinį, sakydami: „Mes radome vandens“.

³³Ir jis pavadino jį Šiba, todėl tas miestas ligi šios dienos tebevadinamas Beer Šeba.

³⁴Ezavas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basmatą.

³⁵Jos apkartino Izaoko ir Rebekos gyvenimą.