Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Pradžios knyga 29 Bible Online

Pradžios knyga 29 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Pradžios knyga 29

¹Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį.

²Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo.

³Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį.

⁴Jokūbas klausė: „Broliai, iš kur jūs esate?“ Tie atsakė: „Iš Harano“.

⁵Jis vėl klausė: „Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?“ Jie atsakė: „Pažįstame“.

⁶Jis klausė: „Kaip jam sekasi?“ Tie atsakė: „Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!“

⁷Jokūbas tarė: „Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!“

⁸Bet jie atsakė: „Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis“.

⁹Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.

¹⁰Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis.

¹¹Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko.

¹²Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.

¹³Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.

¹⁴Labanas jam tarė: „Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!“ Jis gyveno pas jį visą mėnesį.

¹⁵Ir Labanas tarė Jokūbui: „Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?“

¹⁶Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji – Rachelė.

¹⁷Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.

¹⁸Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: „Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę“.

¹⁹Labanas atsakė: „Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!“

²⁰Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.

²¹Po to Jokūbas tarė Labanui: „Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!“

²²Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.

²³Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.

²⁴Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.

²⁵Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: „Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?“

²⁶Labanas atsakė: „Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.

²⁷Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!“

²⁸Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną.

²⁹Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą.

³⁰Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.

³¹Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelę – nevaisingą.

³²Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: „Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras“.

³³Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: „Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą“. Ji pavadino jį Simeonu.

³⁴Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: „Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus“. Todėl ji pavadino jį Leviu.

³⁵Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: „Dabar šlovinsiu Viešpatį“. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.