Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Antroji Karalių knyga 7 Bible Online

Antroji Karalių knyga 7 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Antroji Karalių knyga 7

¹Tada Eliziejus sakė: „Klausykite Viešpaties žodžio: ‘Rytoj tuo laiku Samarijos vartuose smulkių miltų saikas kainuos vieną šekelį ir du miežių saikai vieną šekelį’“.

²Tuomet vyras, į kurio ranką karalius remdavosi, sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Jis atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, bet nevalgysi to“.

³Keturi raupsuoti vyrai buvo prie miesto vartų. Jie kalbėjosi: „Ar mes čia sėdėsime, kol mirsime?

⁴Jei eisime į miestą, ten siaučia badas ir mes mirsime ten, o jei čia sėdėsime, taip pat mirsime. Taigi eikime į sirų stovyklą. Jei jie paliks mus gyvus, gyvensime, o jei jie mus nužudys, mirsime“.

⁵Prieblandoje jie pakilo eiti į sirų stovyklą. Priėję prie stovyklos, jie pamatė, kad ten nebuvo nė vieno žmogaus.

⁶Viešpats padarė, kad sirų kariuomenė girdėjo vežimų ir žirgų kanopų bildesį, didelės kariuomenės garsus. Sirai kalbėjosi: „Tikrai, Izraelio karalius pasamdė prieš mus hetitų ir egiptiečių karalius“.

⁷Jie skubėdami pakilo prieblandoje ir, palikę palapines, žirgus, asilus ir visa, kas stovykloje buvo, bėgo, gelbėdami savo gyvybes.

⁸Raupsuotieji atėjo į stovyklą. Įėję į vieną palapinę, valgė, gėrė ir, pasiėmę sidabro, aukso bei drabužių, paslėpė. Po to jie sugrįžo, įėjo į kitą palapinę ir, išnešę iš ten, taip pat paslėpė.

⁹Tada jie sakė vienas kitam: „Negerai darome, nes šita diena yra geros naujienos diena. Jei mes delsime ir lauksime iki aušros, ištiks mus nelaimė. Tad dabar eikime ir praneškime karaliaus namiškiams“.

¹⁰Sugrįžę jie pranešė miesto vartų sargybai: „Buvome nuėję į sirų stovyklą; ten nėra nė vieno žmogaus, tik pririšti žirgai ir asilai, ir palapinėse viskas kaip buvo“.

¹¹Vartų sargyba pranešė tą žinią karaliaus namams.

¹²Karalius, naktį atsikėlęs, sakė savo tarnams: „Aš jums pasakysiu, ką sirai padarė. Jie žino, kad mes alkani. Taigi jie išėjo iš stovyklos ir pasislėpė atvirame lauke, sakydami: ‘Jie išeis iš miesto, tada mes juos gyvus suimsime ir įsiveršime į miestą’“.

¹³Vienas iš jo tarnų tarė karaliui: „Leisk paimti likusius mieste penkis žirgus, nes jie yra likę mieste, kaip ir visa Izraelio daugybė, pasiųskime vyrus ir ištirkime“.

¹⁴Jie pakinkė žirgus į du vežimus, ir karalius pasiuntė juos paskui sirų kariuomenę, sakydamas: „Eikite ir pažiūrėkite“.

¹⁵Jie sekė juos iki Jordano; visas kelias buvo pilnas drabužių ir ginklų, kuriuos sirai skubėdami išmėtė. Pasiuntiniai sugrįžo ir pranešė karaliui.

¹⁶Tada žmonės ėjo ir plėšė sirų stovyklą. Saikas smulkių miltų arba du saikai miežių kainavo vieną šekelį, kaip Viešpats buvo sakęs.

¹⁷Karalius pavedė vyrui, į kurio ranką jis remdavosi, prižiūrėti vartus, bet žmonės jį sumindžiojo vartuose ir jis mirė, kaip Dievo vyras buvo sakęs, kai pas jį buvo atėjęs karalius.

¹⁸Kai Dievo vyras sakė karaliui: „Du saikai miežių arba vienas saikas smulkių miltų kainuos vieną šekelį rytoj apie šitą laiką Samarijos vartuose“,

¹⁹tas vyras sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Pranašas atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, tačiau nevalgysi“.

²⁰Taip ir atsitiko. Žmonės jį mirtinai sumindžiojo vartuose.