Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Išėjimo knyga 8 Bible Online

Išėjimo knyga 8 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Išėjimo knyga 8

¹Tada Viešpats tarė Mozei: „Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų.

²Jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis.

³Upė knibždės varlėmis. Jos iš upės atrėplios į tavo namus, į tavo miegamąjį ir į tavo lovą, taip pat į tavo tarnų ir tarnaičių namus, į tavo krosnis ir į duonkubilius.

⁴Per tave, tavo žmones ir visus tavo tarnus rėplios varlės’.

⁵Sakyk Aaronui: ‘Ištiesk savo ranką su lazda ant upių, perkasų, balų ir padaryk, kad varlės užplūstų Egipto šalį!’“

⁶Aaronas ištiesė ranką ant Egipto vandenų, ir varlės išrėpliojo ir užpildė Egipto kraštą.

⁷Tą patį padarė žyniai savo kerais ir iššaukė varles Egipto šalyje.

⁸Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: „Melskite Viešpatį, kad Jis pašalintų varles nuo manęs ir mano žmonių; tada išleisiu izraelitus aukoti Viešpačiui“.

⁹Mozė atsakė faraonui: „Paskirk laiką, kada melsti už tave, tavo tarnus ir tautą, kad varlės būtų pašalintos nuo tavęs, iš tavo namų ir kad jos tik upėje tepasiliktų“.

¹⁰Jis atsakė: „Rytoj“. Mozė tarė: „Tebūna, kaip sakai, kad žinotum, jog nėra lygaus Viešpačiui, mūsų Dievui!

¹¹Varlės pasišalins nuo tavęs, iš tavo namų, nuo tavo tarnų ir tarnaičių, jos tik upėje tepasiliks!“

¹²Mozė ir Aaronas, grįžę iš faraono, meldė Viešpatį pašalinti varles, kurias Jis buvo užleidęs faraonui.

¹³Viešpats padarė, kaip Mozė prašė: varlės išgaišo namuose, kiemuose ir laukuose.

¹⁴Jie suvertė jas į krūvas. Visa šalis dvokė.

¹⁵Faraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį ir neklausė, kaip Viešpats ir buvo sakęs.

¹⁶Tada Viešpats tarė Mozei: „Liepk Aaronui ištiesti lazdą ir suduoti į žemės dulkes, kad jos pavirstų mašalais visoje Egipto šalyje!“

¹⁷Aaronas ištiesė ranką su lazda ir sudavė į žemę. Tuoj mašalai apniko žmones ir gyvulius. Visos žemės dulkės virto mašalais Egipto krašte.

¹⁸Žyniai bandė tą patį padaryti savo kerais, bet negalėjo. Mašalai apniko žmones ir gyvulius.

¹⁹Tada žyniai tarė faraonui: „Tai Dievo pirštas!“ Bet faraono širdis buvo užkietinta ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs.

²⁰Viešpats tarė Mozei: „Atsikelk anksti rytą, prieik prie faraono, kai jis eis prie vandens, ir pasakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

²¹Jei neišleisi mano tautos, užleisiu musių ant tavęs, tavo tarnų, tavo žmonių ir ant tavo namų taip, kad egiptiečių namai ir visa žemė bus pilna musių.

²²Bet tą dieną Aš atskirsiu Gošeno kraštą, kuriame gyvena mano tauta. Ten nebus musių, kad žinotum, jog Aš esu visos žemės Viešpats.

²³Taip Aš atskirsiu savo ir tavo tautą. Rytoj įvyks šitas ženklas’“.

²⁴Viešpats taip ir padarė. Dideli musių spiečiai apniko faraono ir jo tarnų namus ir visą Egipto šalį. Musės vargino kraštą.

²⁵Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems tarė: „Eikite, aukokite savo Dievui šioje šalyje!“

²⁶Mozė atsakė: „Netinka taip daryti. Egiptiečiai bjaurisi tuo, ką aukosime Viešpačiui, savo Dievui. Jei aukosime, kas egiptiečiams bjauru, argi jie mūsų neužmuš akmenimis?

²⁷Tris dienas keliausime į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis mums įsakė“.

²⁸Faraonas atsakė: „Aš išleisiu jus į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui. Tik nenueikite labai toli! Melskitės už mane!“

²⁹Mozė atsakė: „Iš tavęs išėjęs, melsiu Viešpatį, kad muses pašalintų nuo tavęs, nuo tavo tarnų ir tarnaičių. Tik kad vėl faraonas neapgautų, neišleisdamas tautos Viešpačiui aukoti!“

³⁰Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį.

³¹Viešpats padarė, kaip Mozė prašė. Jis pašalino muses nuo faraono, nuo jo tarnų ir žmonių taip, kad nė vienos nebeliko.

³²Bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos.