Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Išėjimo knyga 9 Bible Online

Išėjimo knyga 9 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Išėjimo knyga 9

¹Viešpats sakė Mozei: „Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

²Jei jų neišleisi ir nepaliausi jų laikęs,

³Viešpaties ranka bus ant tavo lauke besiganančių gyvulių: arklių, asilų, kupranugarių, avių ir galvijų – bus labai sunkus maras.

⁴Viešpats atskirs izraelitų ir egiptiečių gyvulius; niekas nežus, kas priklauso izraelitams’“.

⁵Ir Viešpats paskyrė laiką, sakydamas: „Rytoj Viešpats įvykdys šitą dalyką krašte!“

⁶Kitą rytą Viešpats įvykdė tai: visi egiptiečių gyvuliai nugaišo, bet iš izraelitų gyvulių nepražuvo nė vienas.

⁷Faraonas pasiuntė pasižiūrėti. Pasirodė, kad izraelitų gyvulių nė vienas nebuvo nugaišęs. Tačiau faraono širdis liko kieta ir jis neišleido tautos.

⁸Tada Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: „Imkite pilnas saujas pelenų iš krosnies ir Mozė teberia juos į orą faraono akivaizdoje.

⁹Jie taps dulkėmis visoje Egipto šalyje, ir ant žmonių bei gyvulių iškils votys su pūslėmis“.

¹⁰Jie pasiėmė pelenų iš krosnies ir, atsistoję prieš faraoną, išbėrė juos į orą. Ir atsirado votys ant žmonių ir gyvulių.

¹¹Žyniai negalėjo pasirodyti Mozei, nes votys buvo ant jų ir visų egiptiečių.

¹²Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.

¹³Tada Viešpats tarė Mozei: „Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano tautą man tarnauti.

¹⁴Nes šį kartą Aš siųsiu įvairias negalias ir vargus tau, tavo tarnams ir tavo žmonėms, kad žinotum, jog nėra man lygaus visoje žemėje.

¹⁵Aš galėjau ištiesti savo ranką ir ištikti tave ir tavo tautą maru, kad būtumėte visi pranykę nuo žemės paviršiaus.

¹⁶Bet Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galią ir mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje.

¹⁷Tu vis dar didžiuojiesi prieš mano tautą ir neišleidi jos.

¹⁸Rytoj apie šitą laiką kris labai smarki kruša, kokios nėra buvę Egipte nuo jo įsikūrimo dienos.

¹⁹Taigi dabar siųsk žmones surinkti iš lauko gyvulius ir visa, kas tau priklauso. Visi žmonės ir gyvuliai, kurie bus lauke ir nebus parvesti namo, krušai krintant, pražus’“.

²⁰Faraono tarnai, kurie bijojo Viešpaties, sugabeno į namus savo tarnus ir gyvulius.

²¹O kas nekreipė dėmesio į Viešpaties žodį, paliko savo tarnus ir gyvulius lauke.

²²Viešpats tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką, kad kristų kruša visoje Egipto šalyje: ant žmonių, gyvulių ir visos laukų augmenijos“.

²³Mozė ištiesė lazdą, ir Viešpats pasiuntė perkūniją, krušą ir žaibus. Viešpats siuntė krušą į visą Egipto žemę.

²⁴Kruša susimaišė su žaibais ir buvo tokia smarki, kokios Egipto šalis nebuvo mačiusi.

²⁵Kruša išmušė Egipto šalyje visa, kas buvo lauke: žmones, gyvulius, augalus ir medžius.

²⁶Tik Gošeno krašte, kur gyveno izraelitai, nebuvo krušos.

²⁷Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: „Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę.

²⁸Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu“.

²⁹Mozė jam atsakė: „Kai tik išeisiu iš miesto, pakelsiu rankas į Viešpatį. Tada perkūnija ir kruša liausis, kad žinotum, jog Viešpačiui priklauso visa žemė.

³⁰Bet aš žinau, kad nei tu, nei tavo tarnai dar nesibijote Viešpaties Dievo“.

³¹Linus ir miežius kruša išmušė, nes miežiai buvo išplaukę ir linai jau žydėjo.

³²Bet kviečių ir rugių neišmušė, nes jie vėliau pribręsta.

³³Mozė išėjo nuo faraono iš miesto ir iškėlė rankas į Viešpatį: perkūnija ir kruša liovėsi, lietus nustojo lijęs.

³⁴Bet faraonas, matydamas, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį kartu su savo tarnais.

³⁵Faraono širdis pasiliko užkietėjusi, ir jis neišleido Izraelio vaikų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.