Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Jobo knyga 24 Bible Online

Jobo knyga 24 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Jobo knyga 24

¹„Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos?

²Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano.

³Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą.

⁴Vargšus jie nustumia nuo kelio, krašto beturčiai slepiasi nuo jų.

⁵Jie eina į savo darbą kaip laukiniai asilai dykumoje, anksti keliasi ieškoti grobio, nes tyruose jie randa maisto sau ir savo vaikams.

⁶Jie renka varpas ne savo lauke ir nedorėlio vynuogyne pasiskina vynuogių.

⁷Jie miega neapsikloję ir neturi kuo apsidengti šaltyje.

⁸Jie šlapi nuo kalnų lietaus ir glaudžiasi prie uolos, ieškodami slėptuvės.

⁹Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo,

¹⁰kuris vaikščioja nuogas, neturėdamas drabužių; atima varpas iš alkstančių,

¹¹kurie gamina aliejų šeimininkui, mina vyno spaustuvus, tačiau kenčia troškulį.

¹²Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų.

¹³Jie sukyla prieš šviesą, nepažįsta jos kelių, neina jos takais.

¹⁴Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis.

¹⁵Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą.

¹⁶Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.

¹⁷Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.

¹⁸Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną.

¹⁹Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį.

²⁰Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis,

²¹nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo.

²²Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės.

²³Jis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius.

²⁴Jie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos.

²⁵Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?“