Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Jobo knyga 34 Bible Online

Jobo knyga 34 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Jobo knyga 34

¹Elihuvas tęsė:

²„Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.

³Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.

⁴Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.

⁵Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.

⁶Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.

⁷Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,

⁸kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?

⁹Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.

¹⁰Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.

¹¹Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.

¹²Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.

¹³Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?

¹⁴Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,

¹⁵tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.

¹⁶Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.

¹⁷Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?

¹⁸Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?

¹⁹O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?

²⁰Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.

²¹Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.

²²Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.

²³Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.

²⁴Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.

²⁵Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.

²⁶Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,

²⁷nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.

²⁸Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.

²⁹Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

³⁰Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.

³¹Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.

³²Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.

³³Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.

³⁴Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:

³⁵‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.

³⁶Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.

³⁷Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą“.