Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Psalmių knyga 69 Bible Online

Psalmių knyga 69 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Psalmių knyga 69

¹Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.

²Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.

³Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.

⁴Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.

⁵Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.

⁶Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!

⁷Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.

⁸Svetimas tapau savo broliams, pašalinis – mano motinos vaikams.

⁹Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.

¹⁰Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku – jie užgauliojo mane.

¹¹Vietoje drabužių vilkiu ašutinę – dėl to tapau jiems priežodžiu.

¹²Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.

¹³O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.

¹⁴Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.

¹⁵Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.

¹⁶Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai.

¹⁷Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!

¹⁸Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!

¹⁹Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.

²⁰Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.

²¹Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.

²²Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė – žabangais!

²³Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.

²⁴Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.

²⁵Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.

²⁶Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.

²⁷Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.

²⁸Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!

²⁹Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!

³⁰Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.

³¹Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.

³²Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.

³³Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.

³⁴Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.

³⁵Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,

³⁶Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.