Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Patarlių knyga 26 Bible Online

Patarlių knyga 26 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Patarlių knyga 26

¹Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.

²Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.

³Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.

⁴Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

⁵Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

⁶Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.

⁷Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.

⁸Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.

⁹Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.

¹⁰Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.

¹¹Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

¹²Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

¹³Tinginys sako: „Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!“

¹⁴Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.

¹⁵Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

¹⁶Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

¹⁷Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.

¹⁸Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,

¹⁹yra tas, kas apgauna artimą ir sako: „Aš pajuokavau“.

²⁰Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.

²¹Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.

²²Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

²³Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.

²⁴Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.

²⁵Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.

²⁶Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

²⁷Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.

²⁸Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.