Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Izaijo pranašystė 14 Bible Online

Izaijo pranašystė 14 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Izaijo pranašystė 14

¹Nes Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų pačių krašte. Prie jų jungsis ateiviai ir glausis prie Jokūbo.

²Pagonys paims juos ir parves į jų vietą. Izraelitai Viešpaties žemėje juos apgyvendins kaip tarnus ir tarnaites. Jie padarys belaisvius tuos, kurių belaisviai jie buvo, ir pavergs savo prispaudėjus.

³Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę,

⁴tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: „Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko!

⁵Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą,

⁶kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo.

⁷Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja.

⁸Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.

⁹Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius.

¹⁰Visi jie kalbės tau: ‘Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!’

¹¹Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave.

¹²Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?

¹³Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.

¹⁴Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!’

¹⁵Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.

¹⁶Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: ‘Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės?

¹⁷Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?’

¹⁸Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose.

¹⁹Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas.

²⁰Tu nebūsi palaidotas su kitais, nes sunaikinai savo kraštą, išžudei tautą. Niekada nebus minimi piktadario palikuonys.

²¹Išžudykite jo vaikus už tėvo nusikaltimus, kad jie nebepakiltų, neapgyvendintų krašto ir nepripildytų žemės savo miestų“.

²²„Aš eisiu prieš juos, – sako kareivijų Viešpats, – sunaikinsiu Babilono vardą ir likutį – sūnų ir vaikaitį“, – sako Viešpats.

²³„Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota“, – sako kareivijų Viešpats.

²⁴Kareivijų Viešpats prisiekė: „Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus.

²⁵Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių.

²⁶Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas“.

²⁷Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys?

²⁸Karaliaus Ahazo mirties metais buvo paskelbta:

²⁹„Nedžiūgauk, filistinų žeme, kad rykštė, kuri tave plakė, yra sulaužyta. Iš gyvatės šaknų augs angis, o iš angies kiaušinių – drakonas.

³⁰Beturčių pirmagimiai bus maitinami, neturtingieji gulės saugiai. Tavo šaknį pražudysiu badu, jis išžudys tavo likutį.

³¹Vartai, dejuokite! Mieste, šauk! Išsigąskite visi filistinai! Iš šiaurės atslenka dūmai, jų gretose nėra nė vieno atsiliekančio“.

³²Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą.