Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Izaijo pranašystė 33 Bible Online

Izaijo pranašystė 33 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Izaijo pranašystė 33

¹Vargas tau, naikintojau, kurio niekas nenaikina. Tu apgaulingai elgiesi, o tavęs niekas neapgaudinėja. Kai baigsi naikinti, pats būsi sunaikintas, ir kai baigsi apgaudinėti, tave apgaus.

²Viešpatie, būk mums maloningas, mes laukiame Tavęs. Būk mūsų ranka kas rytą, išgelbėk nelaimės metu.

³Tautos bėga nuo triukšmo; kai Tu pakyli – išsisklaido giminės.

⁴Jų grobis sunyks lyg skėrių sunaikintas derlius.

⁵Viešpats yra išaukštintas, nes Jis gyvena aukštybėje. Jis pripildė Sioną teisingumu ir teisumu.

⁶Jis duos laikus, saugius išgelbėjimo jėga, išmintimi, pažinimu. Viešpaties baimė bus jų turtas.

⁷Štai karžygiai rauda lauke, taikos pasiuntiniai graudžiai verkia.

⁸Keliai ištuštėjo, keliautojai išnyko. Jis sulaužė sandorą, miestus sunaikino, žmonėmis nesirūpina.

⁹Kraštas liūdi ir nyksta: Libanas apleistas ir sunykęs, Šaronas pavirto dykuma, Bašano ir Karmelio lapai nukrito.

¹⁰Viešpats sako: „Dabar Aš kelsiuos ir būsiu išaukštintas.

¹¹Jūs pastojote šienu ir pagimdysite šiaudus. Jūsų kvapas sunaikins jus kaip ugnis.

¹²Tautos bus kaip išdegtos kalkės, kaip nupjauti erškėčiai bus sudegintos ugnimi.

¹³Išgirskite toli esantys, ką Aš padariau, arti esantys supraskite mano galią“.

¹⁴Siono nusidėjėliai išsigandę, veidmainiai dreba: „Kas gali gyventi prie viską ryjančios ugnies? Kas gali gyventi prie amžino karščio?“

¹⁵Kas vaikšto teisiai ir kalba tiesą, kas paniekina priespaudos pelną, kas neima kyšių, kas užsikemša ausis ir nesiklauso kraują praliejančių, kas užmerkia akis ir nesigėri piktybėmis,

¹⁶tas gyvens aukštumose; jo apsaugos pilis bus aukštose uolose, jis turės duonos ir jo vanduo neišseks.

¹⁷Tavo akys matys karalių jo grožybėje, jos matys tolimą šalį.

¹⁸Tu prisiminsi siaubo laikus: „Kur dingo mokesčių skaičiuotojas ir svėrėjas? Kur yra skaičiavęs bokštus?“

¹⁹Tu nebematysi žiaurios tautos, tautos, kurios kalbos nesupranti, mikčiojančio liežuvio, kuris tau svetimas.

²⁰Žvelk į Sioną, mūsų iškilmių miestą. Tavo akys tesidžiaugia Jeruzale: tvirtais pastatais, nesugriaunama palapine, kurios stulpai nepašalinami ir virvės nesutraukomos.

²¹Šlovingas Viešpats yra mūsų gyrius ir plačių srovių versmė. Čia nepasirodys irkluotojų valtis ir neplauks išdidus laivas.

²²Viešpats yra mūsų teisėjas, Viešpats – mūsų valdovas, Viešpats – mūsų karalius; Jis išgelbės mus.

²³Tavo virvės atsileidusios; jos tvirtai nebelaiko stiebo savo vietoje nei išpūstų burių. Tada bus dalinamas didelis grobis, net raišieji gaus dalį.

²⁴Nė vienas iš gyventojų nesakys: „Aš sergu“. Žmonėms, kurie čia gyvens, bus atleistos kaltės.