Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Kunigų knyga 27 Bible Online

Kunigų knyga 27 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Kunigų knyga 27

¹Viešpats kalbėjo Mozei:

²„Sakyk izraelitams: ‘Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą.

³Vyras nuo dvidešimties ligi šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį;

⁴moteris – trisdešimt.

⁵Vyras nuo penkerių ligi dvidešimties metų – dvidešimt šekelių sidabro, o moteris – dešimt.

⁶Už berniuką nuo vieno mėnesio ligi penkerių metų – penkis šekelius sidabro, už mergaitę – tris.

⁷Vyras šešiasdešimties metų ir vyresnis mokės penkiolika šekelių sidabro, moteris – dešimt.

⁸Jei bus beturtis ir paskirtos sumos negalės sumokėti, kreipsis į kunigą, kuris nustatys, kiek tas asmuo gali duoti.

⁹Jei kas pažadėtų duoti gyvulį, tinkamą aukoti Viešpačiui, tai tas pažadėtasis gyvulys

¹⁰negalės būti pakeistas nei geresniu, nei blogesniu. O jei pakeistų, ir pakeistasis, ir pirmykštis priklausys Viešpačiui.

¹¹Jei kas pažadėtų duoti nešvarų gyvulį, kuris netinka aukai Viešpačiui, jis bus atvestas pas kunigą,

¹²kuris nuspręs, ar jis tinka, ir nustatys jo kainą.

¹³Jei aukojantis norės jį išpirkti, pridės prie įkainojimo sumos dar penktą dalį.

¹⁴Jei kas pažadėtų aukoti namus, pašvęsdamas juos Viešpačiui, kunigas apžiūrės, ar jie tinkami, ir nustatys jų vertę.

¹⁵O jei aukotojas norėtų juos išpirkti, pridės prie nustatytos sumos dar penktą dalį ir namai bus jo.

¹⁶Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro.

¹⁷Jei jis pašvenčia dirvą tuojau po jubiliejaus metų, jos vertė bus visa.

¹⁸O jei ji pašvenčiama kuriam laikui praėjus po jubiliejaus metų, kunigas apskaičiuos jos vertę pagal metų skaičių, likusį ligi jubiliejaus metų.

¹⁹Jei aukotojas panorės išpirkti ją, pridės penktą dalį prie paskirtos kainos ir ją atsiims.

²⁰Jei nenorėtų išpirkti ir ji bus parduota kitam, aukotojas nebegalės vėliau jos išpirkti,

²¹nes, atėjus jubiliejaus metams, ji bus pašvęsta Viešpačiui, o pašvęsti dalykai priklauso kunigams.

²²Jei pirktinė, o ne paveldėta dirva būtų pažadėta Viešpačiui,

²³kunigas apskaičiuos jos vertę pagal skaičių metų ligi jubiliejaus, ir aukotojas tą sumą paaukos Viešpačiui.

²⁴Jubiliejaus metais ji grįš pirmajam savininkui, kuris ją valdė kaip savo paveldo dalį.

²⁵Kiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų.

²⁶Pirmagimių gyvulių, kurie priklauso Viešpačiui, niekas negalės pašvęsti: ar tai bus jautis, ar avis, – jie yra Viešpaties.

²⁷Jei gyvulys yra nešvarus, aukotojas išpirks jį pagal įkainojimą ir pridės penktą kainos dalį; jei išpirkti nenorėtų, bus parduotas už tiek, kiek buvo įkainotas.

²⁸Visa, kas Viešpačiui pašvęsta, – ar tai žmogus, ar gyvulys, ar dirva – nebus parduodama ir negali būti išpirkta. Visi Viešpačiui pašvęsti dalykai yra Jo.

²⁹Nieko iš žmonių, kurie yra pašvęsti, negalima išpirkti, bet jie turi mirti.

³⁰Visos javų ir vaisių derliaus dešimtinės yra Viešpaties ir Jam priklauso.

³¹Jei kas norėtų išpirkti savo dešimtines, pridės penktą jų vertės dalį.

³²Galvijų, avių, ožkų ir viso, kas piemenų ganoma, kiekviena dešimta galva bus pašvęsta Viešpačiui.

³³Gyvuliai nebus atrenkami ir nebus vienas kitu pakeičiami. Jei kas pakeistų, tai abu gyvuliai bus pašvęsti Viešpačiui ir nebus išperkami’“.

³⁴Šituos įsakymus Viešpats davė Mozei dėl Izraelio vaikų Sinajaus kalne.