Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Kunigų knyga 6 Bible Online

Kunigų knyga 6 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Kunigų knyga 6

¹Viešpats kalbėjo Mozei:

²„Kas nusidėtų Viešpačiui, nenorėdamas sugrąžinti savo artimui to, ką tas buvo jam patikėjęs ar paskolinęs, arba ką nors prievarta atimtų, arba apgautų savo artimą,

³arba, radęs pamestą daiktą, išsigintų, arba melagingai prisiektų, arba padarytų kitą nuodėmę,

⁴kadangi jis nusidėjo ir yra kaltas, turi grąžinti tai, ką atėmė ar apgaule įsigijo, ar buvo gavęs pasaugoti, ar surado,

⁵ar melagingai prisiekė. Jis turi atlyginti ir pridėti penktąją dalį savininkui tą dieną, kai aukoja auką už kaltę.

⁶Ir jis aukos auką Viešpačiui už kaltę, aviną iš bandos, pagal nusikaltimo dydį: tegul atveda jį kunigui,

⁷kuris sutaikins jį su Viešpačiu, ir jam bus atleistas jo nusikaltimas“.

⁸Ir Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas:

⁹„Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie deginamąją auką. Deginamoji auka turi pasilikti ant aukuro visą naktį iki ryto – ir aukuro ugnis turi degti.

¹⁰Kunigas, apsivilkęs drobine tunika ir drobinėmis kelnėmis, išims sudegintos aukos pelenus ir juos supils šalia aukuro.

¹¹Po to persirengęs išneš ir išpils pelenus už stovyklos švarioje vietoje.

¹²Ugnis ant aukuro degs visada; ją prižiūrės kunigas, pridėdamas kas rytą malkų, kad ugnis neužgestų. Pirmiausia aukos deginamąją auką, o po to degins padėkos aukų taukus.

¹³Ugnis ant aukuro neužges niekados.

¹⁴Šis yra duonos aukos įstatymas. Ją aukos Aarono sūnūs Viešpaties akivaizdoje.

¹⁵Kunigas ims saują smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, bei smilkalus ir sudegins ant aukuro kaip malonų kvapą, kaip atminimą Viešpačiui.

¹⁶Likusią dalį miltų suvalgys Aaronas su savo sūnumis. Jie tai valgys neraugintą šventoje vietoje, palapinės kieme.

¹⁷Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę.

¹⁸Tik Aarono giminės vyrai ją valgys. Tai amžinas įstatymas jūsų kartoms apie aukas Viešpačiui. Kas prie jų prisilies, tas bus šventas“.

¹⁹Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

²⁰„Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos auką – pusę rytą ir pusę vakare.

²¹Juos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

²²Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro.

²³Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudeginta – niekas jos nevalgys“.

²⁴Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

²⁵„Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa.

²⁶Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme.

²⁷Kas palies tos aukos mėsą, bus šventas. Jei aukos krauju būtų aptaškytas apdaras, jis turi būti plaunamas šventoje vietoje.

²⁸Jei auką virsi moliniame inde, jį sudaužysi, o jei variniame – jį išvalysi ir vandeniu išplausi.

²⁹Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tą mėsą. Ji yra labai šventa.

³⁰Tačiau auka už nuodėmę, kurios kraujo dalis įnešama į Susitikimo palapinę sutaikinimui, nebus valgoma; ji bus visa sudeginta“.