Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Jeremijo pranašystė 20 Bible Online

Jeremijo pranašystė 20 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Jeremijo pranašystė 20

¹Kunigas Pašhūras, Imero sūnus, vyriausiasis Viešpaties namų prižiūrėtojas, girdėjo Jeremiją pranašaujant.

²Tada, nuplakdinęs pranašą Jeremiją, įtvėrė jį į šiekštą viršutiniuose Benjamino vartuose, prie Viešpaties namų.

³Kai rytą Pašhūras išlaisvino Jeremiją iš šiekšto, Jeremijas jam tarė: „Ne Pašhūru tave pavadino Viešpats, bet siaubu.

⁴Nes taip sako Viešpats: ‘Aš padarysiu tave siaubu tau ir visiems tavo draugams; jie kris nuo priešų kardo tau matant, o visą Judą atiduosiu į Babilono karaliaus rankas, kuris juos ištrems ir žudys.

⁵Aš atiduosiu visus šito miesto turtus, visas jo atsargas, brangenybes ir visus Judo karalių lobius į jų priešų rankas, kurie juos pasiims ir išgabens į Babiloną.

⁶O tu, Pašhūrai, ir visi tavo namai būsite išvesti į nelaisvę. Į Babiloną tave nuvarys, kur tu ir tavo draugai, kuriems pranašavai melus, mirsite ir būsite palaidoti’“.

⁷Viešpatie, Tu suklaidinai mane, ir aš esu suklaidintas. Tu stipresnis už mane ir nugalėjai. Aš esu pajuokiamas kasdien, kiekvienas tyčiojasi iš manęs.

⁸Kiekvieną kartą, kai kalbu, turiu šaukti: „Plėšimas, smurtas!“ Viešpaties žodis tapo man plūdimu ir kasdienėmis patyčiomis.

⁹Aš galvojau: „Nebeminėsiu Jo ir nebekalbėsiu Jo vardu“. Tačiau Jo žodis mano širdyje buvo tarsi ugnis, uždaryta mano kauluose, aš stengiausi susilaikyti, bet negalėjau.

¹⁰Aš girdėjau daugelį šnibždant: „Įskųskime jį!“ Visi mano artimi draugai laukia mano suklupimo: „Gal jis leisis suviliojamas, tada jį nugalėsime ir jam atkeršysime!“

¹¹Bet Viešpats yra su manimi kaip galingas karžygys! Todėl mano persekiotojai suklups ir nieko nelaimės. Jie bus labai sugėdinti ir jiems nepavyks, jų gėda nebus pamiršta per amžius.

¹²Kareivijų Viešpatie, kuris mėgini teisųjį, matai jo inkstus ir širdį, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau patikėjau savo bylą!

¹³Giedokite Viešpačiui, girkite Viešpatį, nes Jis išgelbėjo vargšo gyvybę iš piktadarių rankų!

¹⁴Prakeikta diena, kurią gimiau. Diena, kurią mane pagimdė motina, tenebūna palaiminta!

¹⁵Prakeiktas žmogus, kuris pranešė mano tėvui žinią: „Tau gimė sūnus!“, ir jį labai pradžiugino.

¹⁶Tebūna tas žmogus kaip miestai, kuriuos Viešpats nesigailėdamas sunaikino. Tegirdi jis šauksmą rytą ir vaitojimą vidudienį

¹⁷dėl to, kad nenužudė manęs dar įsčiose, kad mano motina būtų man kapu ir būtų likusi nėščia amžinai!

¹⁸Kodėl turėjau gimti, patirti vargą bei sielvartą ir praleisti savo dienas gėdoje?