Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Evangelija pagal Matą 9 Bible Online

Evangelija pagal Matą 9 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Evangelija pagal Matą 9

¹Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.

²Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“

³Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: „Jis piktžodžiauja!“

⁴Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kam piktai mąstote savo širdyje?

⁵Kas gi lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?

⁶Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, – čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį: – Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!“

⁷Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus.

⁸Visa tai pamačiusios, minios stebėjosi ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

⁹Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.

¹⁰Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių.

¹¹Fariziejai, tai išvydę, sakė Jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“

¹²Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.

¹³Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai“.

¹⁴Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja?“

¹⁵Jėzus jiems atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

¹⁶Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.

¹⁷Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko“.

¹⁸Jam taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino Jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“.

¹⁹Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais.

²⁰Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė Jo apsiausto apvadą.

²¹Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėsiu Jo drabužį – išgysiu“.

²²Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

²³Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei šurmuliuojančią minią,

²⁴Jėzus paliepė: „Pasitraukite, nes mergaitė ne mirus, o miega“. Jie tik šaipėsi iš Jo.

²⁵Kai minia buvo išvaryta, Jis įėjo vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė.

²⁶Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

²⁷Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“

²⁸Kai Jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas Jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad Aš galiu tai padaryti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“

²⁹Tada Jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą“.

³⁰Ir jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai jiems įsakė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“

³¹Tačiau tie išėję išgarsino Jį po visą tą kraštą.

³²Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį.

³³Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nebuvo tokių dalykų“.

³⁴O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro demonus jų valdovo jėga“.

³⁵Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.

³⁶Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens.

³⁷Tuomet Jis tarė savo mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža.

³⁸Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį“.