Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Evangelija pagal Morkų 11 Bible Online

Evangelija pagal Morkų 11 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Evangelija pagal Morkų 11

¹Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius,

²liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite“.

³Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis.

⁴Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.

⁵Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: „Ką darote, kam atrišate asilaitį?“

⁶O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.

⁷Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo.

⁸Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.

⁹Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: „Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu!

¹⁰Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“

¹¹Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, – kadangi buvo jau vakaro valanda, – Jis su dvylika išėjo į Betaniją.

¹²Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko.

¹³Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas.

¹⁴Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo.

¹⁵Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus

¹⁶ir neleido nešti prekių per šventyklą.

¹⁷Jis mokė, sakydamas jiems: „Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ „.

¹⁸Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo.

¹⁹Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.

²⁰Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.

²¹Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!“

²²Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Turėkite tikėjimą Dievu!

²³Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako, – jis turės, ką besakytų.

²⁴Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite.

²⁵Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus.

²⁶Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų“.

²⁷Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų

²⁸ir klausė: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?“

²⁹Jėzus jiems atsakė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau.

³⁰Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“

³¹Jie samprotavo tarpusavy: „Jei pasakysime – iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

³²O jei pasakysime – iš žmonių...“ Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.

³³Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau“.