Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Evangelija pagal Joną 6 Bible Online

Evangelija pagal Joną 6 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Evangelija pagal Joną 6

¹Paskui Jėzus nuvyko į kitą pusę Galilėjos, arba Tiberiados, ežero.

²Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams.

³Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais.

⁵Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“

⁶Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.

⁷Pilypas Jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“.

⁸Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė:

⁹„Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“

¹⁰Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.

¹¹Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.

¹²Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: „Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų“.

¹³Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.

¹⁴Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“.

¹⁵O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

¹⁶Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero,

¹⁷sulipo į valtį ir išplaukė į kitą pusę ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos.

¹⁸Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.

¹⁹Nusiyrę apie dvidešimt penkias – trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando.

²⁰O Jis jiems tarė: „Tai Aš, nebijokite!“

²¹Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

²²Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai. O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni.

²³Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.

²⁴Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.

²⁵Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: „Rabi, kada čia atvykai?“

²⁶Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.

²⁷Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas – Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs“.

²⁸Jie paklausė: „Ką mums daryti, kad vykdytume Dievo darbus?“

²⁹Jėzus atsakė: „Tai yra Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė“.

³⁰Tada jie klausė: „Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir Tave įtikėtume? Ką nuveiksi?

³¹Mūsų tėvai dykumoje valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’ „.

³²Tuomet Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

³³Nes Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“.

³⁴Tada jie tarė Jam: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“

³⁵Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

³⁶Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite.

³⁷Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk,

³⁸nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.

³⁹O mane siuntusio Tėvo valia, – kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

⁴⁰Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

⁴¹Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“.

⁴²Jie sakė: „Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?“

⁴³Jėzus jiems atsakė: „Nemurmėkite tarpusavyje!

⁴⁴Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁴⁵Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.

⁴⁶Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą.

⁴⁷Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą.

⁴⁸Aš esu gyvenimo duona.

⁴⁹Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

⁵⁰O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.

⁵¹Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos – gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę“.

⁵²Tada žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo kūną?!“

⁵³O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!

⁵⁴Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁵⁵Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

⁵⁶Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame.

⁵⁷Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

⁵⁸Štai duona, nužengusi iš dangaus, – ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.

⁵⁹Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.

⁶⁰Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: „Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!“

⁶¹Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?

⁶²O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!

⁶³Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.

⁶⁴Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.

⁶⁵Ir Jis sakė: „Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo“.

⁶⁶Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.

⁶⁷Tada Jėzus paklausė dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“

⁶⁸Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

⁶⁹Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.

⁷⁰Jėzus jiems atsakė: „Argi Aš neišsirinkau jūsų, dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra velnias“.

⁷¹Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti.