Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Laiškas Romiečiams 11 Bible Online

Laiškas Romiečiams 11 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Laiškas Romiečiams 11

¹Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės.

²Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Izraeliu:

³„Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės“.

⁴O kaip skamba Dievo atsakymas? „Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį“.

⁵Ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.

⁶Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.

⁷Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti,

⁸kaip parašyta: „Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos“.

⁹Ir Dovydas sako: „Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu.

¹⁰Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą“.

¹¹Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos paimtų pavydas.

¹²Bet jeigu jų suklupimas yra pasauliui praturtinimas ir jų sumažėjimas – pagonims praturtinimas, tai ką duos jų visuma?

¹³Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą:

¹⁴gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.

¹⁵Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusių?

¹⁶Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.

¹⁷Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tu – laukinis alyvmedis – esi tarp jų įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio syvų dalininku,

¹⁸tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.

¹⁹Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?“

²⁰Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu stovi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!

²¹Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.

²²Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaip – ir tu būsi iškirstas!

²³Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti.

²⁴Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai juo labiau jie – tikrosios šakos – bus priskiepyti savajame alyvmedyje.

²⁵Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, – kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma,

²⁶o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: „Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.

²⁷Tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes“.

²⁸Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų.

²⁹Juk Dievo dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami.

³⁰Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą,

³¹taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo.

³²Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų.

³³O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!

³⁴„Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?“

³⁵„Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?“

³⁶Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.