Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Laiškas Hebrajams 10 Bible Online

Laiškas Hebrajams 10 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Laiškas Hebrajams 10

¹Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi.

²Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių?

³Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes.

⁴Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.

⁵Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: „Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.

⁶Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.

⁷Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’“

⁸Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai“, – jos aukojamos pagal Įstatymą, –

⁹paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita.

¹⁰Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.

¹¹Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.

¹²O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,

¹³nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.

¹⁴Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius.

¹⁵Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:

¹⁶„Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse,

¹⁷ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau nebeprisiminsiu“.

¹⁸O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę.

¹⁹Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo

²⁰nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,

²¹ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,

²²artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!

²³Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo.

²⁴Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.

²⁵Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.

²⁶Jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,

²⁷bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.

²⁸Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus.

²⁹Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypė kojomis Dievo Sūnų, nešventu palaikė Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią!

³⁰Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: „Mano kerštas, Aš atsilyginsiu, – sako Viešpats“. Ir vėl: „Viešpats teis savo tautą“.

³¹Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!

³²Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didelę kentėjimų kovą,

³³tiek patys išstatyti viešam reginiui su paniekinimais ir smurtu, tiek būdami dalininkai tų, su kuriais buvo taip elgiamasi.

³⁴Jūs užjautėte mane, kalinį, ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite danguje geresnį ir išliekantį turtą.

³⁵Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!

³⁶Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.

³⁷Nes „dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis Tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.

³⁸Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės“.

³⁹Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.