Read Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 Teisėjų knyga 16 Bible Online

Teisėjų knyga 16 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas, 2010 bible

Teisėjų knyga 16

¹Kartą Samsonas, nuvykęs į Gazą, pamatė paleistuvę ir užėjo pas ją.

²Gazos gyventojai, sužinoję, kad Samsonas atėjo į miestą, visą naktį laukė jo prie miesto vartų, sakydami: „Kai prašvis rytas, nužudysime jį“.

³Samsonas buvo pas paleistuvę iki vidurnakčio. Atsikėlęs vidurnaktį, jis nutvėrė miesto vartus su staktomis, iškėlė juos kartu su sklende, užsidėjo ant pečių ir nunešė ant kalno, esančio prie Hebrono.

⁴Vėliau jis pamilo Soreko slėnyje moterį, vardu Delila.

⁵Atėję filistinų kunigaikščiai tarė jai: „Sužinok iš Samsono, kur glūdi didelės jo jėgos paslaptis ir kokiu būdu jį galėtume nugalėti ir surišti. Mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių“.

⁶Delila klausė Samsoną: „Pasakyk man, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis ir kuo galima tave surišti, kad neištrūktum?“

⁷Samsonas jai atsakė: „Jei mane surištų septyniomis virvėmis iš gyslų, kurios dar nėra išdžiūvusios, tai aš būčiau toks, kaip bet kuris kitas žmogus“.

⁸Filistinų kunigaikščiai atnešė jai septynias virves iš gyslų, kurios dar nebuvo išdžiūvusios, ir ji jomis surišo Samsoną.

⁹Jos kambaryje laukė pasislėpę vyrai. Delila sušuko: „Samsonai, filistinai puola!“ Jis sutraukė virves, kaip sutrūksta pakuliniai siūlai nuo ugnies. Iš kur jo jėga – nepaaiškėjo.

¹⁰Delila tarė Samsonui: „Tu pasityčiojai iš manęs, meluodamas man. Dabar, prašau tavęs, pasakyk man, kuo galima tave surišti?“

¹¹Jis atsakė: „Jei mane surištų visiškai naujomis virvėmis, kurios dar nebuvo naudotos, tai aš turėčiau tokią jėgą, kaip bet kuris kitas žmogus“.

¹²Delila, surišusi naujomis virvėmis Samsoną, tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Tuo metu pasislėpę vyrai sėdėjo kambaryje. Jis sutraukė virves kaip siūlus.

¹³Delila tarė Samsonui: „Lig šiol tu tyčiojaisi iš manęs ir man melavai. Pasakyk, kuo tave būtų galima surišti?“ Jis atsakė jai: „Jei supinsi septynias mano galvos garbanas į kasas ir prikalsi vinimi, aš tapsiu toks silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus“.

¹⁴Jam užmigus, ji supynė septynias jo galvos garbanas į kasas, prikalė jas vinimi ir tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Pabudęs iš miego, jis ištraukė vinį su plaukais.

¹⁵Delila supykus tarė: „Kaip tu gali sakyti: ‘Aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis“.

¹⁶Ji nedavė jam ramybės savo kalbomis ir, primygtinai klausinėdama, taip jam įkyrėjo,

¹⁷kad jis pasakė jai visą tiesą: „Mano galva niekados nebuvo skusta, nes aš esu pašvęstas Dievui nuo pat gimimo. Jei man nuskustų galvą, tai netekčiau jėgos ir tapčiau silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus“.

¹⁸Delila pamatė, kad jis atvėrė jai širdį, ir pasišaukė filistinų kunigaikščius, sakydama: „Dar kartą ateikite, nes jis man atvėrė savo širdį“. Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir atnešė pinigus.

¹⁹Delila užmigdė Samsoną ant savo kelių ir, pasišaukusi vyrą, liepė nukirpti Samsonui septynias galvos garbanas. Jo jėga dingo.

²⁰Ji tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. Bet jis nežinojo, kad Viešpats pasitraukė nuo jo.

²¹Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime.

²²Tuo laiku jo galvos plaukai pradėjo ataugti.

²³Filistinų kunigaikščiai susirinko aukoti gausių aukų savo dievui Dagonui ir pasidžiaugti laimėjimu. Jie sakė: „Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas Samsoną, mūsų priešą“.

²⁴Žmonės, jį matydami, garbino savo dievą: „Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas mūsų priešą, kuris nusiaubė mūsų šalį ir daug mūsiškių išžudė“.

²⁵Įsilinksminę jie tarė: „Pašaukite Samsoną, kad jis mus palinksmintų“. Jie atvedė Samsoną iš kalėjimo ir jį pastatė tarp kolonų, kad juos linksmintų.

²⁶Samsonas sakė jaunuoliui, kuris vedė jį už rankos: „Privesk mane prie kolonų, ant kurių laikosi pastatas, kad galėčiau atsiremti į jas“.

²⁷Pastatas buvo pilnas vyrų ir moterų, ten buvo ir visi filistinų kunigaikščiai. Ant stogo buvo apie tris tūkstančius vyrų bei moterų, kurie žiūrėjo, kaip Samsonas juos linksmino.

²⁸Samsonas šaukėsi Viešpaties: „Viešpatie Dieve, prašau, atsimink mane! Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą, kad atkeršyčiau filistinams vienu smūgiu už savo akis!“

²⁹Samsonas įsirėmė į abi vidurines kolonas, kurios laikė pastatą, į vieną – dešine, į kitą – kaire ranka

³⁰ir tarė: „Mirštu drauge su filistinais!“ Ir iš visų jėgų pastūmė. Pastatas griuvo ant kunigaikščių ir ant visų jame buvusiųjų. Žuvusiųjų, kuriuos jis užmušė mirdamas, buvo daugiau negu tų, kuriuos užmušė gyvendamas.

³¹Po to atėjo jo broliai ir visi giminės. Jie, pasiėmę jį, nunešė ir palaidojo jo tėvo Manoacho kape tarp Coros ir Eštaolo. Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.