Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Pradžios 17 Bible Online

Pradžios 17 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Pradžios 17

¹Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė jam ir tarė: „Aš esu Dievas Visagalis. Eik mano keliu ir būk be priekaišto.

²Aš sudarysiu Sandorą tarp manęs ir tavęs; padarysiu tave be galo gausingą“.

³Abromas parpuolė kniūbsčias, o Dievas toliau kalbėjo:

⁴„Štai mano Sandora su tavimi: tu būsi tautų daugybės protėvis.

⁵Daugiau nebebūsi vadinamas Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas,[63] nes [64†]padariau tave tautų daugybės tėvu.

⁶Padarysiu tave be galo vaisingą; iš tavęs padarysiu tautas, iš tavęs kils karaliai.

⁷Palaikysiu Sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių po tavęs per jų kartas kaip [65†]amžiną Sandorą — būti tavo ir tavo palikuonių po tavęs Dievu.

⁸[66†]Tau ir tavo palikuonims po tavęs duosiu kraštą, kuriame gyveni kaip ateivis, visą Kanaano kraštą kaip amžiną nuosavybę. Aš būsiu jų Dievas“.

⁹Dievas kalbėjo Abraomui: „O tu savo ruožtu laikysiesi mano Sandoros, tu ir tavo palikuonys po tavęs per savo kartas.

¹⁰[67†]Štai Sandora, kurios laikysies, tarp manęs ir tavęs bei tavo palikuonių po tavęs: kiekvienas vyriškis iš jūsų bus apipjaustytas.

¹¹Apipjaustysite apyvarpio odą, ir tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir jūsų.

¹²Per jūsų kartas kiekvienas vyriškis iš jūsų, sulaukęs aštuonių dienų, bus apipjaustytas; taip pat namuose gimęs vergas ar pirktinis iš pašaliečio, kuris nėra iš tavo palikuonių.

¹³Abu — vergas, gimęs tavo namuose, ir nupirktasis už tavo pinigus — turi būti apipjaustyti. Taip mano Sandora bus jūsų kūne amžina Sandora.

¹⁴Neapipjaustytas vyriškis, — kiekvienas, kurio apyvarpio oda nėra apipjaustyta, — bus atkirstas nuo savo giminės. Jis sulaužė mano Sandorą“.

¹⁵Dievas kalbėjo Abraomui: „O savo žmonos Sarajos nebevadinsi Saraja, nes jos vardas bus Sara.

¹⁶Aš palaiminsiu ją ir, be to, duosiu tau per ją sūnų. Aš ją laiminsiu; ji duos pradžią tautoms, iš jos kils karaliai“.

¹⁷Abraomas parpuolė veidu žemėn ir juokėsi, širdyje galvodamas: „Argi gali kūdikis gimti šimtamečiui seniui? Argi gali Sara, būdama devyniasdešimtmetė, gimdyti?“

¹⁸Tad Abraomas Dievui ir sakė: „O kad Izmaelis gyvuotų tavo malone!“

¹⁹O Dievas tarė: „Vis dėlto Sara pagimdys tau sūnų, ir tu pavadinsi jį Izaoku. Aš palaikysiu savo Sandorą su juo kaip amžiną sandorą jo palikuonims.

²⁰Ir dėl Izmaelio tave išklausiau: štai laiminsiu jį, padarysiu be galo gausingą. Jis bus dvylikos vadų tėvas; padarysiu iš jo didelę tautą.

²¹Bet savo Sandorą aš palaikysiu su Izaoku, kurį Sara tau pagimdys šiuo laiku kitais metais“.

²²Vos pabaigęs kalbėtis, Dievas pakilo nuo Abraomo.

²³Tuomet Abraomas paėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vergus, gimusius jo namuose bei pirktus jo pinigais, visus savo namų vyriškius, ir tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo įsakęs, apipjaustė jų apyvarpio odą.

²⁴Abraomas buvo devyniasdešimt devynerių metų, kai jam buvo apipjaustyta apyvarpio oda.

²⁵O jo sūnus Izmaelis buvo trylikametis, kai jam buvo apipjaustyta apyvarpio oda,

²⁶Abraomas ir Izmaelis buvo apipjaustyti tą pačią dieną.

²⁷Drauge su jais apipjaustyti visi jo namų vyrai — vergai, gimę namuose, ir pirktiniai iš pašaliečių.