Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Pradžios 35 Bible Online

Pradžios 35 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Pradžios 35

¹Dievas tarė Jokūbui: „Pakilk, eik į Betelį ir ten apsistok. [121†]Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Ezavo“.

²Užtat Jokūbas savo šeimai ir visiems buvusiems su juo įsakė: „Atsikratykite svetimų dievų, kuriuos turite prie savęs, nusiplaukite ir apsivilkite šviežiais drabužiais.

³Tuomet ateikite, kilsime į Betelį. Ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris išklausė mane pavojaus dieną ir buvo su manimi, kur tik ėjau“.

⁴Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos turėjo, ir auskarus iš ausų.[122] Jokūbas užkasė juos po ąžuolu prie Sichemo.

⁵Kai jie vėl leidosi kelionėn, didžiulė Dievo baimė taip apėmė visus aplinkinius miestus, kad jie nesivijo Jokūbo sūnų.

⁶Taigi Jokūbas atkeliavo į Lūzą, tai yra Betelį, Kanaano krašte, jis ir visi su juo buvę žmonės.

⁷Ten jis pastatė aukurą ir pavadino tą vietą El Beteliu, nes ten, jam bėgant nuo savo brolio, buvo apsireiškęs Dievas.

⁸Rebekos žindyvė Debora numirė ir buvo palaidota po ąžuolu žemiau Betelio. Užtat jis buvo pavadintas Verksmo ąžuolu.

⁹Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan Aramo, ir palaimino jį.

¹⁰Dievas tarė jam: [123†]„Tavo vardas yra Jokūbas. Nebebūsi daugiau vadinamas Jokūbu, nes tik Izraelis bus tavo vardas“. Taip jis pavadino jį Izraeliu.

¹¹Dievas tarė jam: [124†]„Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir auk! Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs, ir iš tavęs kils karaliai.

¹²Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui, dabar duodu tau. Ir tavo būsimiems palikuonims aš duosiu šį kraštą“.

¹³Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęsis.

¹⁴[125†]Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo liejamąją auką ir apliejo jį aliejumi.

¹⁵Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Beteliu.

¹⁶Tada jie iškeliavo iš Betelio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

¹⁷Kai gimdymo skausmai tapo nebepakeliami, pribuvėja tarė jai: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų“.

¹⁸Paskutiniu atsikvėpimu, nes jau merdėjo, ji pavadino jį Ben Oniu.[126] Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu.[127]

¹⁹Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų.

²⁰Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tai Rachelės kapo paminklinis akmuo, esantis ten iki šios dienos.

²¹Izraelis keliavo toliau ir pasistatė palapinę už Migdal Edero.

²²Izraeliui gyvenant tame krašte, Rubenas nuėjo ir sugulė su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

²³Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

²⁴Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

²⁵Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Naftalis.

²⁶Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Tokie tat buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan Arame.

²⁷Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat Arbos, tai yra Hebrono, [128†]kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai.

²⁸Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimt metų,

²⁹kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė, ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo sujungtas su savo gimine. Jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas palaidojo jį.