Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Pradžios 45 Bible Online

Pradžios 45 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Pradžios 45

¹ [144†]Juozapas nebegalėjo ilgiau susivaldyti prieš visus savo patarnautojus. Jis sušuko: „Išeikite iš čia visi!“ Taigi kai Juozapas leidosi broliams atpažinti, su juo nebuvo nė vieno kito.

²Bet jis taip garsiai verkė, kad egiptiečiai galėjo girdėti, ir šitaip žinia pasiekė faraono rūmus.

³„Aš esu Juozapas! — tarė Juozapas savo broliams. — Ar dar gyvas mano tėvas?“ Bet jo broliai negalėjo jam atsakyti, — taip jie buvo jo apstulbinti.

⁴Tuomet Juozapas tarė savo broliams: „Prašau prieiti arčiau prie manęs“. Jie priėjo arčiau. „Aš jūsų brolis Juozapas, kurį pardavėte į Egiptą, — tęsė Juozapas. —

⁵O dabar nesikankinkite, nepriekaištaukite sau, kad čia mane pardavėte. Juk iš tikrųjų Dievas pasiuntė mane pirma jūsų išgelbėti gyvastį.

⁶Jau dveji metai, kai badas kilo krašte. Bet dar penkerius metus nebus nei ariama, nei derlius nuimamas.

⁷Dievas mane pasiuntė pirma jūsų laiduoti jums likutį žemėje ir išgelbėti jūsų gyvybes nepaprastu išvadavimu.

⁸Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas; jis padarė mane faraono tėvu,[145] visų jo namų viešpačiu ir viso Egipto krašto valdovu.

⁹[146†]Tad skubinkitės, keliaukite pas tėvą ir sakykite jam: ‘Taip kalbėjo tavo sūnus Juozapas. Dievas padarė mane viso Egipto viešpačiu. Atsikelk pas mane nedelsdamas.

¹⁰Įsikursi Gošeno šalyje ir būsi arti manęs — ir tu, ir tavo vaikai bei tavo vaikaičiai, ir tavo kaimenės bei bandos, ir visa, ką tik turi.

¹¹Ten aš tavimi pasirūpinsiu, nes ateina dar penkeri bado metai, idant tau, tavo šeimynai ir visam, ką tu turi, nereikėtų kęsti skurdo’.

¹²Taigi jūsų akys ir mano brolio Benjamino akys mato, kad iš tikrųjų mano paties lūpos jums kalba.

¹³Turite papasakoti tėvui apie mano aukštą vietą Egipte ir apie visa, ką pamatėte. Bet skubinkitės ir atveskite čia tėvą“.

¹⁴Tai pasakęs, jis apkabino savo brolį Benjaminą ir verkė. O Benjaminas verkė ant jo peties.

¹⁵Jis išbučiavo visus brolius, kiekvieną apkabindamas su ašaromis. Tik tada galėjo su juo broliai kalbėtis.

¹⁶Faraono rūmus pasiekė žinia: „Juozapo broliai atėjo!“ Faraonas ir jo dvariškiai džiaugėsi.

¹⁷„Sakyk savo broliams, — tarė faraonas Juozapui. — ‘Taip darykite: apkraukite savo gyvulius ir nedelsdami eikite į Kanaano kraštą.

¹⁸Paimkite savo tėvą ir savo šeimynas ir ateikite čia. Aš paskirsiu jums Egipto krašte geriausią žemę, kur galėsite turtingai gyventi’.

¹⁹Be to, tau liepta pasakyti: ‘Taip darykite: pasiimkite iš Egipto krašto vežimų savo vaikams ir žmonoms ir grįždami atvežkite savo tėvą.

²⁰Savo daiktų nesigailėkite, nes kas geriausia visame Egipto krašte, bus jūsų’“.

²¹Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas davė jiems vežimų, kaip faraonas buvo įsakęs, ir aprūpino maistu kelionei.

²²Kiekvienam davė po naujus drabužius, o Benjaminui davė tris šimtus sidabrinių ir penkerius drabužius.

²³Be to, tėvui pasiuntė dešimt asilų, apkrautų geriausiais Egipto dirbiniais, ir dešimt asilių, apkrautų grūdais, duona ir maistu tėvo kelionei.

²⁴Tada jis išleido brolius. Jiems iškeliaujant, priminė: „Nesibarkite pakeliui!“

²⁵Jie pakilo iš Egipto ir parvyko pas savo tėvą Jokūbą į Kanaano kraštą.

²⁶Kai jie pasakė jam: „Juozapas tebėra gyvas! Taip, jis yra net viso Egipto valdytojas!“ — nutirpo jo širdis. Jis negalėjo patikėti.

²⁷Bet kai jam atpasakojo visa, ką Juozapas buvo sakęs, ir jis pamatė Juozapo atsiųstus vežimus jam atvežti, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo.

²⁸„Gana! — sakė Izraelis, — mano sūnus Juozapas tebėra gyvas. Turiu keliauti ir prieš mirtį jį dar pamatyti“.