Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 1 Karalių 17 Bible Online

1 Karalių 17 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

1 Karalių 17

¹ [71†]Tišbietis Elijas iš Tišbės Gileade tarė Ahabui: „Kaip gyvas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, šiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent aš duosiu žodį“.

²Eliją pasiekė VIEŠPATIES žodis:

³„Eik iš čia, pasuk į rytus ir pasislėpk prie Kerito upelio į rytus nuo Jordano.

⁴Atsigersi iš upelio, o maitinti tave ten aš paliepiau varnams“.

⁵Jis leidosi į kelionę vykdyti, ką VIEŠPATS jam buvo įsakęs. Nuėjęs gyveno prie Kerito upelio į rytus nuo Jordano.

⁶Varnai atnešdavo jam duonos ir mėsos kas rytą ir kas vakarą, o iš upelio jis atsigerdavo.

⁷Ilgainiui upelis išdžiūvo, nes krašte nebuvo lietaus.

⁸Tada Eliją pasiekė VIEŠPATIES žodis:

⁹„Tuojau pat eik į Sidono Sareptą ir ten pasilik. Vienai tenykštei [72†]našlei įsakiau tave maitinti“.

¹⁰Jis leidosi į kelionę ir atėjo į Sareptą. Priėjęs miesto vartus, pamatė našlę, berenkančią malkas. Pasišaukęs ją, tarė: „Prašau atnešti man truputį vandens inde atsigerti“.

¹¹Jai einant atnešti, jis šūktelėjo iš paskos, sakydamas: „Atnešk kąsnį duonos“. —

¹²„Kaip gyvas tavo VIEŠPATS, — atsakė ji, — aš nieko kepto neturiu, tik saują miltų puode ir truputį aliejaus ąsotyje. Štai dabar rankioju pagalius, kad grįžusi namo tai paruoščiau sau ir sūnui. Suvalgysime ir tada mirsime“. —

¹³„Nebijok, — tarė jai Elijas, — eik ir daryk kaip sakei. Bet pirma padaryk paplotėlį ir atnešk jį man, o paskui paruošk ką nors sau ir savo sūnui.

¹⁴Mat VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: ‘Miltai puode neišseks nei ąsotyje aliejaus nepritrūks iki tos dienos, kurią VIEŠPATS atsiųs žemei lietaus’“.

¹⁵Nuėjusi ji padarė kaip Elijas buvo pasakęs. Ji pati ir jis bei visa jos šeimyna turėjo maisto ilgą laiką.

¹⁶Miltai puode neišseko nei aliejaus ąsotyje nepritrūko, kaip VIEŠPATS buvo sakęs per Eliją.

¹⁷Po šių įvykių atsitiko taip, kad tos moters — namų šeimininkės — sūnus susirgo. Jis vis blogėjo, kol pagaliau nustojo alsuoti.

¹⁸Tada ji tarė Elijui: „Ką pikta, Dievo tarne, aš tau padariau, kad turėjai pas mane ateiti man kaltės priminti ir mano sūnaus nužudyti?“

¹⁹Bet jis atsakė jai: „Duok man savo sūnų“. Paėmęs jį iš jos rankų, nusinešė į viršutinio aukšto kambarį, kur gyveno, ir paguldė ant savo lovos.

²⁰„VIEŠPATIE, mano Dieve, — šaukėsi jis VIEŠPATIES, — argi tu net šiai našlei, pas kurią svečiuojuosi, atsiuntei nelaimę, užmušdamas jos sūnų?“

²¹Tada jis gulė ant vaiko tris kartus ir šaukėsi VIEŠPATIES, tardamas: „VIEŠPATIE, mano Dieve, maldauju: tesugrįžta šio vaiko gyvastis į jo kūną!“

²²VIEŠPATS išgirdo Elijo maldavimą, vaiko gyvastis sugrįžo į jį, ir jis atgijo.

²³Paėmęs vaiką, Elijas nunešė iš viršutinio aukšto kambario žemyn į seklyčią ir atidavė motinai, tardamas: „Žiūrėk, tavo sūnus gyvas“. —

²⁴„Dabar aš tikrai žinau, kad esi Dievo vyras, — atsakė moteris Elijui, — ir kad VIEŠPATIES žodis sklinda iš tavo lūpų“.