Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jobo 15 Bible Online

Jobo 15 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jobo 15

¹Tada Elifazas Temanas atsakydamas tarė:

²„Argi išmintingas žmogus turėtų atsakyti vėjų kalba ir prisipildyti rytų vėjo?

³Argi jis turėtų įrodinėti tauškalais, jokios vertės neturinčiais žodžiais?

⁴Tu net Dievo baimę atmeti ir nuo maldos Dievui susilaikai.

⁵Tavo kaltė pamoko tavo burną, užtat tu ir renkiesi suktą kalbą.

⁶Ne aš, bet tavo paties burna tave pasmerkia, tavo lūpos prieš tave liudija.

⁷Argi tu žmonijos pirmagimis? Nejau buvai sukurtas anksčiau už kalvas?

⁸Argi klauseisi Dievo taryboje? Nejau vien sau priskiri išmintį?

⁹Ką tu žinai, ko mes nežinome, arba ką supranti, kas mums neaišku?

¹⁰Mūsų pusėje — seni žilagalviai vyrai, kur kas senesni už tavo tėvą.

¹¹Argi tau per maža Dievo paguodos — žodžio, kad jis švelniai su tavimi elgiasi?

¹²Kas atėmė iš tavęs širdį, kodėl apsiblausė tavo akys,

¹³kad atgręži savo dvasią prieš Dievą ir leidi sau taip šnekėti?

¹⁴Kas tas mirtingasis, kad galėtų būti švarus, ar gimusis iš moters, kad galėtų būti teisus Dievo akyse?

¹⁵Dievas nepasitiki net savo šventaisiais, net dangus jam atrodo nešvarus.

¹⁶Tad ką ir sakyti apie tą nepakenčiamą ir pagedusį žmogų, geriantį nedorybes kaip vandenį!

¹⁷Aš tau parodysiu, jei manęs klausysiesi, ir paaiškinsiu tau, ką mačiau.

¹⁸Išminčiai mane išmokė, o jie buvo ištikimi savo protėviams,

¹⁹kuriems vieniems Dievas davė šį kraštą; jokie svetimšaliai tarp jų nesimaišė.

²⁰Nedoras žmogus raitosi kančioje per visas savo dienas. Engėjui skirti metai suskaičiuoti.

²¹Siaubo klyksmas aidi jo ausyse; ramybės metu užklumpa jį plėšikai.

²²Vilties sugrįžti iš tamsybės jis neturi; kalavijas įžūliai žiūri jam į akis.

²³Jis bastosi, ieškodamas duonos, klausinėdamas: ‘Kur ji?’ Jis žino, kad tamsybės diena jam parengta.

²⁴Nerimas ir skausmas jam kelia baimę, pribloškia kaip karalių, pasirengusį mūšiui.

²⁵Juk jis kėlė ranką prieš Dievą ir drįso įžeisti Visagalį,

²⁶įžūliai jį puldamas su savo stambiu gaubtu skydu.

²⁷Aptukęs jo veidas, nuo lašinių išsipūtęs juosmuo.

²⁸Jis gyvens sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas nebegyvens, nes jiems skirta tapti griuvėsių krūvomis.

²⁹Turtingas jis nebus; jo turtai neišliks, nes jis neįleis šaknų į žemę.

³⁰Nuo mirties tamsybės jis nepabėgs, bus kaip medis, kurio atžalas nusvilins liepsna; jis mirs nuo Dievo burnos kvėptelėjimo.

³¹Tenepasitiki jis tuščiais įsikalbėjimais apgaudinėdamas save, nes tuščia apgaulė bus jo atlygis.

³²Nuvys jis pirma laiko, ir jo šakos daugiau nebesužaliuos.

³³Nubarstys jis savo neprinokusias vynuoges tarsi vynmedis ir numes savo žiedus tarsi alyvmedis.

³⁴Juk nedorųjų giminė nėra vaisinga, ir ugnis suryja kyšininkų palapines.

³⁵Juk jie sumano kėslus, gimdo pikta, o jų širdis rengia apgaulę“.