Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jobo 20 Bible Online

Jobo 20 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jobo 20

¹Tada Cofaras Naamatietis atsakydamas tarė:

²„Mano mintys verčia į tai atsakyti, todėl tiesiog nekantrauju.

³Girdžiu priekaištą, kuris mane užgauna, bet žinau, kaip tau atsakyti.

⁴Argi nežinai, jog nuo senovės, nuo to laiko, kai žemėje buvo sukurtas žmogus,

⁵nedorėlių laimė trumpa ir nusidėjėlių džiaugsmas — tik akimirka?

⁶Net jeigu ūgiu dangų pasiektų ir galva debesis liestų,

⁷jis pražus amžinai kaip dulkės. Tie, kurie jį pažinojo, klaus: ‘Kur jis dabar?’

⁸Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi, jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.

⁹Akis, kuri jį matydavo, daugiau jo nebematys, niekada nebeišvys jo savo buveinėje.

¹⁰Vargšams atsiteisti turės jo sūnūs, jų rankos sugrąžins jo turtus.

¹¹Jo kaulai, kadaise pilni jaunystės jėgų, atguls su juo į dulkes.

¹²Nors blogis jam saldus, nors jis ir laiko jį paslėpęs po liežuviu,

¹³nors ir nenori jo atsisakyti ir visa laiko savo burnoje,

¹⁴maistas jo pilve keičiasi ir pavirsta angių tulžimi.

¹⁵Turtus nedorėlis prarijo ir vėl išvemia; Dievas priverčia juos išvemti iš pilvo.

¹⁶Angių nuodus nedorėlis čiulpia, ir gyvatės geluonis jį gelia.

¹⁷Ne jam matyti aliejaus upes, medumi ir pienu tekančius srautus.

¹⁸Jis turės grąžinti savo triūso vaisius, jų neparagavęs; savo verslo pelnu jis nepasinaudos.

¹⁹Juk jis engdavo ir blogai elgdavosi su vargšais, užgrobdavo namus, kurių nebuvo statęs.

²⁰Nors jis buvo gobšus be soties, turtais savęs neišgelbės.

²¹Kadangi niekas neišvengė jo gobšumo, jo laimė neišsilaikys.

²²Kai tik turės visko, ko nori, užklups jį skurdas, apniks visokios nelaimės.

²³Tevalgo jis viską, ką tik nori! Dievas siunčia jam savo pykčio liepsnas, leidžia į jį strėlių lietų.

²⁴Bėgdamas nuo geležies kalavijo, jis bus pervertas strėlės smaigalio.

²⁵Iš jo nugaros kyšo strėlė, blizgantis strėlės smaigalys pervėrė tulžį. Apims jį siaubas,

²⁶visiška tamsybė jo laukia, žmogaus neįžiebta ugnis jį praris.

²⁷Dangus atidengs jo kaltę, ir žemė prieš jį stosis piestu.

²⁸Potvynis nuneš jo namus vandens srautais, kurie teka Dievo rūstybės dieną.

²⁹Tokia Dievo duota dalis nedoram žmogui, toks jam skirtas Dievo paveldas“.