Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jobo 21 Bible Online

Jobo 21 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jobo 21

¹O Jobas atsakydamas tarė:

²„Dėkitės į širdį mano žodžius, ir tebūna tai jūsų paguoda man.

³Man kalbant pakęskite mane, o kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis!

⁴Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų? Kodėl neturėčiau netekti kantrybės?

⁵Pažvelkite į mane ir apstulbkite, užsiimkite rankomis burnas!

⁶Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu; drebulys apima mano kūną.

⁷Kodėl nedorėliai ilgai gyvena, sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi?

⁸Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant ir mato savo vaikų vaikus.

⁹Jų namai saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka.

¹⁰Jų jautis sėkmingai apvaisina, karvės neišsimeta ir atsiveda.

¹¹Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę; jų vaikai šoka,

¹²dainuoja, pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai, linksminasi aidint fleitos garsams.

¹³Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje ir į Šeolą nužengia ramūs.

¹⁴Dievui jie sako: ‘Atstok nuo mūsų! Mes nenorime tavo kelių pažinti.

¹⁵Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume? Kokia mums nauda, jei melsimės jam?’

¹⁶Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose? Nedorėlių galvosena mane atstumia.

¹⁷Ar dažnai atsitinka, kad nedorėlių žibintas būtų užgesintas, ar kad neganda juos ištiktų, arba supykęs Dievas juos kančia apdalytų?

¹⁸Ar dažnai jie būna kaip šiaudai vėjyje arba kaip vėtros nešami pelai?

¹⁹Sakote: ‘Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja’. Tebūna atmokėta jam pačiam, kad jis iš to pasimokytų!

²⁰Tepamato jo paties akys savo žūtį, tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius!

²¹Juk kas jam rūpi jo namai po mirties, kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs?

²²Argi gali kas išminties pamokyti Dievą — tą, kuris teisia iš tokių aukštybių?

²³Vienas žmogus miršta pilnas jėgų, visiškai ramus ir saugus;

²⁴jo šlaunys aptekusios taukais, o kaulų smegenys sultingos.

²⁵Kitas žmogus miršta apkartusia siela, niekada neragavęs laimės.

²⁶Jiedu drauge atgula į dulkes, ir kirmėlės juos abu apninka.

²⁷O, gerai žinau, ką jūs mąstote ir kad ketinate mane įskaudinti!

²⁸Juk sakote: ‘Kur to didiko namai? Kur ta palapinė, kurioje gyveno nedorėlis?’

²⁹Argi niekad nesiteiravote keleivių? Nejau netikite jų liudijimu,

³⁰kad nedoras žmogus negandos dieną apsaugomas, o pykčio dieną išvaduojamas?

³¹Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį, kas atmokės jam už jo darbus?

³²Jis nunešamas į kapines, ir budima prie jo kapo.

³³Jam lengvas slėnio žvirgždas, tūkstančiai eina jo laidotuvių eisenoje.

³⁴Tad kaip mane paguosite savo tauškalais? Jūsų atsakymai — tik melo likučiai“.