Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jobo 3 Bible Online

Jobo 3 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jobo 3

¹Pagaliau Jobas pravėrė lūpas ir keikė tą dieną, kurią buvo gimęs.

²Jis pertraukė tylą, tardamas:

³ [5†]„Tepranyksta diena, kurią gimiau, naktis, kuri tarė: ‘Pradėtas berniukas!’

⁴O, ta diena! Tebūna ji tamsa! Tenesirūpina ja Dievas aukštybėse, teneišaušta jai šviesa!

⁵Teaptemdo ją tamsa ir niūrus šešėlis, teapgaubia debesys, tegąsdina ją saulės užtemimas.

⁶O, ta naktis! Tebūna ji niūri tamsa! Tenebūna ji įskaityta į metų dienas, tenepatenka nė į vieną mėnesį.

⁷Taip! Ta naktis tebūna bevaisė, tenebūna girdėti joje jokio džiugaus balso.

⁸Tekeikia ją keikiantys dieną [6] ir gebantys pažadinti Leviataną. [7]

⁹Teaptemsta aušros žvaigždė, tesiilgi ji šviesos, bet tenesulaukia; tenemato ji ryto spindulių dėl to,

¹⁰kad nenorėjo uždaryti įsčių durų ir paslėpti vargą nuo mano akių.

¹¹Kodėl aš nemiriau gimdamas, kodėl išėjęs iš įsčių nežuvau?

¹²Kam gi buvau pasisodintas ant kelių ir duota man žįsti krūtį?

¹³Gulėčiau dabar ramybėje; miegočiau ir ilsėčiausi

¹⁴drauge su žemės karaliais ir patarėjais, statančiais sau kapavietes,

¹⁵ar drauge su didžiūnais, turinčiais aukso, pripildžiusiais savo rūmus sidabro.

¹⁶Kodėl gi nebuvau palaidotas tarsi nelaikšis kūdikis, tarsi mažyliai, niekada nematę šviesos?

¹⁷Ten, žemai, nedorėliai liaujasi siausti, ten pavargusieji ilsisi.

¹⁸Ten belaisviai nesupančioti, jie nebegirdi engėjo balso.

¹⁹Ten mažas ir didelis — lygūs, vergas laisvas nuo savo šeimininko.

²⁰Kodėl gi jis duoda šviesą nelaimingiesiems, o gyvybę — sielvartaujantiesiems?

²¹Jie [8†]laukia mirties, bet ji neateina, jie ieško jos tarsi paslėpto lobyno;

²²jie labai džiūgauja ir smagiai jaučiasi suradę kapą.

²³Kam gi duota šviesa vyrui, negalinčiam matyti kelio, Dievo iš visų pusių apsuptam?

²⁴Juk dejonė man tarsi duona, o aimanos liejasi man tarsi vanduo.

²⁵Ko tik bijau, tas mane pasiveja, ir ko tik vengiu, tai mane ištinka.

²⁶Neturiu nei ramybės, nei paliovos, nei atvangos, nes užgriuvo kančia“.