Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Psalmynas 106 Bible Online

Psalmynas 106 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Psalmynas 106

¹ [205†]Šlovinkite VIEŠPATĮ! Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina.

²Kas gali apsakyti didžius VIEŠPATIES darbus ar pajėgti jį pašlovinti?

³Laimingi, kas elgiasi teisingai, ir visados daro, kas teisu.

⁴Atmink ir mane, VIEŠPATIE, kai padedi savo tautai, lankyk ir mane malone, kai juos gelbsti,

⁵kad galėčiau patirti tavo išrinktųjų gerovę, dalytis tavo tautos džiaugsmu ir didžiuotis tavo paveldu.

⁶Nusidėjome — mes ir mūsų protėviai, nusikaltome, nedorai elgėmės.

⁷Mūsų protėviai Egipte nepaisė tavo nuostabių darbų, pamiršo tavo gerumą ir [206†]maištavo prieš Aukščiausiąjį prie Nendrių jūros.

⁸Vis dėlto jis gelbėjo juos, kaip tinka jo vardui, kad parodytų savo didžią jėgą.

⁹ [207†]Jis pagrūmojo Nendrių jūrai, ir ji išdžiūvo; jis pervedė juos per gelmes kaip per dykumą.

¹⁰Jis išgelbėjo juos iš tų, kurie jų nekentė, ir atpirko iš priešo rankų.

¹¹Jūra paskandino jų priešus, ir neliko nė vieno.

¹²Tada izraelitai įtikėjo ir [208†]šlovino jį giesme.

¹³Greitai jie užmiršo, ką jis buvo padaręs, ir elgėsi, nelaukdami, kol supras jo užmojį.

¹⁴ [209†]Dykumoje juos apėmė godus alkis, ir tyruose jie ėmė gundyti Dievą.

¹⁵Jis davė jiems, ko jie reikalavo, bet siuntė ir alinančią ligą.

¹⁶ [210†]Stovykloje buvo pavydima Mozei ir Aaronui, šventajam VIEŠPATIES tarnui.

¹⁷Žemė atsivėrė ir prarijo Dataną, palaidojo Abiramo šalininkus.

¹⁸Ugnis užsiliepsnojo tame būryje, ir liepsnos sunaikino nedorėlius.

¹⁹ [211†]Prie Horebo žmonės pasidirbo veršį ir garbino nuliedintą atvaizdą.

²⁰Jie sukeitė Dievo garbę su žolę ėdančio jaučio atvaizdu.

²¹Jie užmiršo Dievą, savo Gelbėtoją, padariusį didžių dalykų Egipte.

²²Kokių nuostabių darbų jis padarė Chamo žemėje! Kokių baisių dalykų prie Nendrių jūros!

²³Jis būtų juos sunaikinęs, jeigu jo išrinktasis Mozė nebūtų užstojęs ir nukreipęs jo pykčio.

²⁴ [212†]Jie paniekino puikųjį kraštą ir netikėjo jo pažadu,

²⁵murmėjo savo palapinėse ir nenorėjo klausyti VIEŠPATIES balso.

²⁶Todėl pakėlęs ranką jis prisiekė, kad leis jiems žūti dykumoje

²⁷ [213†]ir išblaškys jų palikuonis tautose, išsklaidys po svetimas šalis.

²⁸ [214†]Paskui jie prisidėjo prie Baalo apeigų ir valgė mirusiesiems atnašautas aukas.

²⁹Jie pykdė VIEŠPATĮ savo darbais, todėl juos užpuolė maras.

³⁰Tada Finehasas pakilęs užstojo, ir maras liovėsi.

³¹Tai pripažinta jam kaip teisus darbas amžinai per kartų kartas.

³² [215†]Jie pykdė VIEŠPATĮ prie Meribos vandenų, ir dėl jų nukentėjo Mozė,

³³nes jie taip apkartino jam dvasią, kad jis neapgalvotai pašnekėjo.

³⁴ [216†]Jie neišnaikino tautų, kaip VIEŠPATS buvo jiems įsakęs,

³⁵bet susimaišė vedybomis su svetimtaučiais ir mokėsi daryti, kaip šie darė.

³⁶Dievo tauta tarnavo stabams, ir jie virto jiems pinklėmis.

³⁷ [217†]Savo sūnus ir dukteris jie aukojo demonams.

³⁸Jie liejo nekaltą kraują, savo sūnų ir dukterų kraują, aukojo juos Kanaano stabams ir išniekino [218†]kraštą, praliedami kraują.

³⁹Taip jie teršėsi savo veiksmais ir ištvirkavo savo darbais.

⁴⁰ [219†] VIEŠPATS įniršo ant savo tautos ir pasibjaurėjo savo paveldu.

⁴¹Jis atidavė juos tautoms į rankas, ir juos valdė tie, kurie jų nekentė.

⁴²Priešai juos engė, ir jie tapo jiems visiškai pavaldūs.

⁴³Daugel sykių VIEŠPATS gelbėjo savo tautą, bet jie ir toliau liko maištingi ir savo kalčių prislėgti.

⁴⁴Bet jis atsižvelgdavo į jų kančią, kai išgirsdavo jų šauksmą.

⁴⁵Jų labui jis atmindavo savo Sandorą ir pasigailėdavo iš savo gerumo.

⁴⁶Jis išgaudavo jiems pasigailėjimą iš tų, kurie laikė juos nelaisvėje.

⁴⁷ [220†]Gelbėk mus, VIEŠPATIE, mūsų Dieve, ir surink mus iš visų tautų, kad dėkotume tavo šventajam vardui ir didžiuotumės tave šlovindami!

⁴⁸Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, nuo amžių per amžius! Tesako visa tauta: „Amen!“ Šlovinkite VIEŠPATĮ!