Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Psalmynas 109 Bible Online

Psalmynas 109 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Psalmynas 109

¹Choro vadovui. Dovydo psalmė. Dieve, kurį šlovinu, netylėk!

²Mane užpuolė nedorėliai ir meluodami mane persekioja.

³Neapykantos žodžiais mane apniko ir be priežasties mane puola.

⁴Nors juos myliu, jie mane kaltina net kai už juos meldžiuosi.

⁵Taip jie piktu man atlygina už gera, neapykanta — už mano meilę.

⁶Parink nedorą teisėją jam teisti, testoja kaltintojas jo dešinėje.

⁷Tebūna teisme jis pasmerktas, net jo malda tebūna laikoma nuodėme.

⁸Trumpas tebūna jo gyvenimas, ir [222†]kitas teužima jo vietą.

⁹Jo vaikai telieka našlaičiai, o jo žmona tenašlauja.

¹⁰Jo vaikai tegul klajoja ir elgetauja, iš pašiūrių, kur gyvena, tebūna išvaryti.

¹¹Tepasiglemžia skolintojas jo nuosavybę, o jo triūso vaisius teišgrobsto svetimieji.

¹²Teneparodo nė vienas jam gerumo nei užuojautos jo našlaičiams.

¹³Težūva visi jo palikuonys, ir su antra karta teišnyksta jo vardas.

¹⁴Teatmena VIEŠPATS jo protėvių kaltę, o jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.

¹⁵Temato tai VIEŠPATS nuolatos, kol jo atminimas neužges žemėje.

¹⁶Juk tas žmogus niekada nenori daryti gera, bet tik kamuoja vargšą ir beturtį, net užmušti kėsinasi prislėgtą bejėgį žmogų.

¹⁷Prakeikti jis mėgo, tad tebūna pats prakeiktas! Palaimos linkėti nemėgo, tad niekas jo tenelaimina!

¹⁸Prakeikimu apsivilko kaip apsiaustu, tad tepersisunkia prakeikimas į jo kūną lyg vanduo, į jo kaulus lyg aliejus.

¹⁹Tebūna kaip drabužis, kuriuo jis apsidengia, kaip juosta, kurią kasdien nešioja!

²⁰Taip teatmoka VIEŠPATS mano kaltintojams, kurie linki man pikta.

²¹Man, DIEVE, mano Viešpatie, padėk, kaip esi pažadėjęs, ir išgelbėk mane dėl savo gerumo.

²²Juk aš vargšas ir beturtis, besiraitantis iš širdgėlos.

²³Nykstu lyg šešėlis vakare ir esu lyg vėjo nešamas skėrys.

²⁴Man keliai linksta nuo pasninko, o mano kūnas nusikamavęs.

²⁵ [223†]Esu jiems tapęs pasityčiojimu; mane pamatę, jie kraipo galvas.

²⁶Padėk man, VIEŠPATIE, mano Dieve! Dėl savo ištikimosios meilės gelbėk mane!

²⁷Tegu jie sužino, kad tai tavo ranka, kad tu, VIEŠPATIE, tai padarei.

²⁸Tegu jie sau keikia, o tu laimink. Tegul dega iš gėdos mano užpuolėjai, bet tesidžiaugia tavo tarnas.

²⁹Teapsivelka negarbe mano kaltintojai, teapsidengia gėda lyg skraiste!

³⁰Visu balsu dėkosiu VIEŠPAČIUI, giesme šlovinsiu jį žmonių spūstyje,

³¹nes jis stovi beturčio dešinėje, kad išgelbėtų nuo trokštančių pasmerkti jį mirčiai.