Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Psalmynas 35 Bible Online

Psalmynas 35 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Psalmynas 35

¹Dovydo. Grumkis, VIEŠPATIE, su mano užpuolikais, kovok su tais, kurie su manimi kovoja!

²Stverk skydą ir ginklus ir pakilk manęs gelbėti!

³Pakelk ietį ir karo kirvį prieš tuos, kurie mane persekioja! Sakyk man: „Aš tavo išgelbėjimas!“

⁴Tesusigėsta suglumę tie, kurie tyko mano gyvasties! Tesitraukia apstulbę tie, kurie kėsinasi man pikta daryti!

⁵Tebūna lyg vėjo nešami pelai, kai VIEŠPATIES angelas juos vaikys!

⁶Tebūna jiems kelias tamsus ir slidus, kai VIEŠPATIES angelas persekios!

⁷Be priežasties jie paspendė man pinkles, be priežasties iškasė gilią duobę mano gyvasčiai.

⁸Teužklumpa juos nelauktai žūtis, teįkliūva jie patys į savo paspęstas pinkles, teįgriūva jie patys į savo iškastą duobę!

⁹O aš džiūgausiu VIEŠPATYJE, būsiu laimingas, nes jis mane išgelbėjo.

¹⁰Iš visos širdies sakysiu: „VIEŠPATIE, kas gali tau prilygti? Tu gelbsti silpną vargšą nuo galiūno, varguolį ir beturtį nuo engėjo“.

¹¹Pikti žmonės liudija prieš mane, kaltina nusikaltimais, apie kuriuos nieko nežinau.

¹²Jie atmoka man piktu už gera, alindami mane.

¹³Bet jiems susirgus aš vilkėjau ašutinę ir varginau save pasninku. Meldžiausi žemai nuleidęs galvą,

¹⁴tartum būčiau meldęsis už savo bičiulį ar brolį. Klajojau neramus lyg motiną apraudodamas, gedulo prislėgtas.

¹⁵O man į vargą patekus, jie visi džiūgavo ir būriavosi iš manęs pasijuokti. Luošiai, kurių nepažinojau, būrėsi prieš mane be perstojo mane užkabinėdami.

¹⁶Pašiepdami ir išjuokdami jie griežė dantimis ant manęs.

¹⁷Kiek ilgai, VIEŠPATIE, tu tik stebėsi? Gelbėk mane nuo laukinių žvėrių, mano gyvastį nuo šių liūtų!

¹⁸Tada dėkosiu tau tavo tautos sueigoje, šlovinsiu tave didžiojoje spūstyje.

¹⁹Neleisk mano priešams, tiems melagiams, linksmintis dėl mano pralaimėjimo; neleisk [55†]nekenčiantiems manęs be priežasties šaipytis su džiaugsmu iš mano skausmo.

²⁰Juk jiems rūpi ne ramybės linkėti, o kėslauti prieš ramius žmones.

²¹Jie kaltina mane, šaukdami: „Aha! aha! Savo akimis tai matėme!“

²²Tu matei, VIEŠPATIE! Tad netylėk! Neatsitolink, Viešpatie, nuo manęs.

²³Pabusk! Skubėk manęs ginti! Mano Dieve ir mano Viešpatie, gink mano bylą!

²⁴Viešpatie, mano Dieve, išteisink mane paisydamas teisingumo ir neleisk jiems dėl manęs džiaugtis.

²⁵Neleisk jiems sakyti: „Aha, mes savo padarėme!“ Neleisk jiems kalbėti: „Mes jį sunaikinome!“

²⁶Visi, kas džiūgauja dėl mano nelaimės, tebūna sugėdinti ir apstulbinti; kas aukštinosi prieš mane, tebūna apsiaustas gėda ir negarbe.

²⁷Kas trokšta mano išteisinimo, tešūkauja iš džiaugsmo ir tesilinksmina, nuolatos tekartoja: „Didis tas VIEŠPATS, kuris džiaugiasi savo tarno gerove!“

²⁸Tada apsakysiu tavo teisumą ir šlovinsiu tave visą dieną.