Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Patarlių 17 Bible Online

Patarlių 17 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Patarlių 17

¹Geriau sausa pluta su ramybe negu vaidingi namai, kupini vaišių.

²Sumanus tarnas valdys nemokšą sūnų ir dalysis paveldu kaip vienas jo brolių.

³Lydykla — sidabrui, krosnis — auksui, o širdį išbando VIEŠPATS.

⁴Nedorėlis klauso nedorų lūpų, o melagis — pikto liežuvio.

⁵Kas tyčiojasi iš vargšo, tas įžeidžia jo Kūrėją; kas juokiasi iš nelaimės, tas neišvengs bausmės.

⁶Senelių vainikas — vaikaičiai, o vaikų pasididžiavimas — jų tėvai.

⁷Kilnūs žodžiai netinka kvailajam, juo labiau — melas kilmingajam!

⁸Duodančiam kyšis atrodo kaip kerai: kur tik jis pasisuka, ten jam sekasi.

⁹Kas atleidžia nuoskaudą, tas puoselėja draugystę, o kas vis primena ginčą, tas atstumia draugą.

¹⁰Protingą žmogų papeikimo žodis paveikia labiau negu kvailį — šimtas smūgių.

¹¹Vien maištauti linkęs piktas žmogus; jam bus atsiųstas negailestingas pasiuntinys.

¹²Geriau susitikti jauniklių netekusią mešką negu susidurti su įsisiautėjusiu kvailiu.

¹³Kas už gera atsilygina piktu, tas nelaimės iš savo namų niekada neišvarys.

¹⁴Kivirčo pradžia — kaip užtvankos atidarymas; todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus.

¹⁵Kas pateisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu lygiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI.

¹⁶Kokia nauda iš pinigų išminčiai pirkti kvailo žmogaus rankoje, jei jis neturi proto?

¹⁷Bičiulis visada bičiulis, bet brolis gimęs vargu dalytis.

¹⁸Neprotingai elgiasi, kas daužia rankas laiduodamas savo kaimynui.

¹⁹Žmogus, mėgstantis nusikaltimą, mėgsta kivirčus; kas namuose stato aukštą slenkstį, tas užsitraukia nelaimę.

²⁰Suktos širdies žmogui nesiseka, o melagingai kalbantis įpuola į bėdą.

²¹Kas pagimdo kvailį, tas turi vargo; avigalvio tėvui nėra džiaugsmo.

²²Linksma širdis — geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.

²³Nedoras žmogus traukia kyšį iš sterblės, norėdamas iškreipti teisingumo taką.

²⁴Protingas žmogus žiūri į išmintį, o kvailio akys žvalgosi po žemės pakraščius.

²⁵Kvailas vaikas — apmaudas tėvui ir širdgėla jo gimdytojai.

²⁶Uždėti baudą nekaltam žmogui tikrai neteisinga kaip ir nuplakti kilmingą žmogų už jo dorumą.

²⁷Kas taupios kalbos, tas tikrai išmintingas, o sveiko proto žmogus būna santūrus.

²⁸Net kvailys laikomas išmintingu, kai tyli, ir protingu, kai laiku užčiaupia lūpas.