Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Patarlių 26 Bible Online

Patarlių 26 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Patarlių 26

¹Kaip sniegas vasarą ar lietus pjūties metu, taip nepageidautina garbė kvailiui.

²Kaip žvirblis skrajoja, o kregždė nardo, taip ir neužtarnautas prakeikimas pralekia pro šalį.

³Botagas — arkliui, kamanos — asilui, o lazda — kvailių nugarai!

⁴Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptumei į jį panašus.

⁵Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad jis netaptų išmintingas savo akyse.

⁶Žmogus, kuris siunčia žinią per kvailį, pjauna savo koją ir daro sau nuostolį.

⁷Patarlė kvailio lūpose kliba kaip šlubio kojos.

⁸Duoti kvailiui garbės vietą yra tas pat, kas įrišti akmenuką į svaidyklę.

⁹Patarlė kvailio lūpose kliba kaip erškėčio šaka girtuoklio rankoje.

¹⁰Samdyti kvailį ar girtuoklį yra tas pat, kas kalaviju žeisti praeivius.

¹¹ [29†]Kaip šuo vėl grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystę.

¹²Ar esi matęs žmogų, kuris tariasi esąs išmintingas? Iš kvailio galima daugiau tikėtis negu iš jo.

¹³„Plėšrūnas ant kelio! — sako tinginys. — Liūtas lauke!“

¹⁴Durys sukinėjasi ant savo vyrių, o tinginys — savo lovoje.

¹⁵Tinginys kiša ranką į dubenį, bet per daug pavargęs, kad pakeltų ją prie burnos.

¹⁶Tinginys tariasi esąs išmintingesnis už septynis žmones, duodančius gerą patarimą.

¹⁷Praeivis, kuris kišasi į svetimą ginčą, panašus į žmogų, griebiantį šunį už ausų.

¹⁸Kaip pamišėlis, svaidantis liepsnojančius nuodėgulius ir mirtinas strėles,

¹⁹elgiasi žmogus, kuris apgauna artimą, o paskui sako: „Aš tik pajuokavau!“

²⁰Nepridedant malkų užgęsta ugnis, o nesant liežuvautojo nutyla ginčas.

²¹Anglys — žarijoms, malkos — ugniai, o priekabingas žmogus — kivirčui užkurti.

²²Liežuvautojo žodžiai — tarsi skanėstai; jie pasiekia pačią vidurių gelmę.

²³Kaip glazūra, dengianti molinį indą, yra lipšnios piktaširdžio lūpos.

²⁴Žmogus, kupinas neapykantos, žodžiais jos neparodo, bet širdyje rengia apgaulę.

²⁵Kai jo kalba pataikaujanti, nepasitikėk juo, nes jo širdyje glūdi septynios baisenybės;

²⁶nors jo neapykanta gudriai paslėpta, nedorumas atsivers sueigoje.

²⁷Kas kasa duobę, tas į ją įkris; akmuo užrieda ant to, kuris jį parita.

²⁸Melagingas liežuvis nekenčia savo aukų, o pataikaujanti burna veda į pražūtį.