Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Izaijo 2 Bible Online

Izaijo 2 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Izaijo 2

¹Žodis, kurį Amoco sūnus Izaijas matė regėjime apie Judą ir Jeruzalę.

²Ateityje atsitiks taip, kad VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalnų ir bus aukštesnis už kalvas. Visos tautos plūs jo link;

³daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, ir kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis parodytų mums savo kelius, kad eitume jo takais“. Iš Siono ateis mokymas ir VIEŠPATIES žodis iš Jeruzalės.

⁴Taip jis išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; [7†]jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius.[8] Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti.

⁵O Jokūbo namai! Ateikite, ir gyvenkime VIEŠPATIES šviesoje!

⁶Palikote savo tautos kelius, Jokūbo namai! Juk jie pilni kerėtojų iš Rytų, žynių kaip pas filistinus; jie perėmė svetimšalių papročius!

⁷Jų kraštas pilnas sidabro ir aukso, neaprėpiami jų lobiai; jų kraštas pilnas žirgų, nesuskaičiuojami jų vežimai.

⁸Jų kraštas pilnas stabų, jie garbina savo rankų darbą — tai, ką jų pačių rankos padarė.

⁹Taip marusis pažeminamas, žmogus suniekinamas; neatleisk jiems!

¹⁰ [9†]Lįsk giliai tarp uolų, užsidenk dulkėmis [10†]nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėrėjimo.

¹¹Įžūlus marusis turės nuleisti akis, žmonių išdidumas bus pažemintas. Tik VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas.

¹²Juk Galybių VIEŠPATS turi parengęs savo dieną prieš visa, kas išdidu ir įžūlu, kas išpuikę ir kas bus pažeminta:

¹³prieš visus Libano kedrus, aukštus ir didingus, ir visus Bašano ąžuolus;

¹⁴prieš visus aukštus kalnus ir visas didingas kalvas;

¹⁵prieš kiekvieną tvirtą bokštą ir kiekvieną galingą sieną;

¹⁶prieš visus Taršišo laivus ir visas eiklias valtis.

¹⁷Tada bus sutramdytas mariųjų pasipūtimas, pažemintas žmonių išdidumas. Tik VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas.

¹⁸Stabai pranyks tarsi nebuvę.

¹⁹Žmonės slėpsis kalnų olose ir žemės urvuose nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėrėjimo, kai jis pakils sudrebinti žemės.

²⁰Tą dieną žmonės kurmiams ir šikšnosparniams numes sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarė garbinti.

²¹Jie lįs į uolų urvus ir skardžių plyšius nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėrėjimo, kai jis pakils sudrebinti žemės.

²²O, liaukitės kliautis žmogumi! Juk jis turi tik gyvybės alsavimą! Kuo gi jis nusipelnė pagarbos?