Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Izaijo 26 Bible Online

Izaijo 26 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Izaijo 26

¹Tą dieną Judo šalyje bus giedama giesmė: „Tvirtas mūsų miestas! Mūsų apsaugai pastatė jis mūrus ir pylimą!

²Atverkite vartus! Teįeina teisioji tauta, kuri lieka ištikima.

³Nesvyruojantiems duodi ramybę ir teiki gerovę, nes jie tavimi pasitiki“.

⁴Pasitikėkite VIEŠPAČIU amžiais, nes VIEŠPATS — amžiais tverianti Uola!

⁵Jis nuverčia galiūnus iš aukštybių, sugriauna saugų miestą, sulygina su žeme ir paverčia dulkėmis.

⁶Jį trypia kojos, beturčių ir varguolių kojos.

⁷Teisiojo takas — be duobių; teisiajam tu padarai lygų kelią.

⁸Taip! Tavo teismų takuose, VIEŠPATIE, mes laukiame tavęs. Tavo vardą minėti ir tavo mokymo laikytis — vienintelis mūsų troškimas.

⁹Ilgiuosi tavęs naktimis, net rytą mano dvasia dėl tavęs budi. Kai žemėje vyksta tavo teismai, pasaulio gyventojai pažįsta teisumą.

¹⁰Bet nors ir gailestingai elgiamasi su nedorėliu, teisumo jis neišmoksta ir dorumo šalyje daro nedorus darbus, o VIEŠPATIES didybės nemato.

¹¹ VIEŠPATIE, tavo ranka pakelta, bet jie to nemato. Tesusigėsta, matydami tavo uolumą savo tautai; [82†]ugnis, parengta tavo priešams, juos tepraryja.

¹² VIEŠPATIE, tu skiri mums gerovę, nes atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus!

¹³ VIEŠPATIE, mūsų Dieve, kiti valdovai, be tavęs, yra mus valdę, bet mes vien tavo vardą atmename.

¹⁴Jie mirę ir niekuomet neatgis, jie — šešėliai, ir niekuomet neprisikels, nes nubaudei juos, sunaikinai ir bet kokį jų atminimą išdildei.

¹⁵Tu padidinai savo tautą, VIEŠPATIE, pagausinai tautą savo paties šlovei, į visas puses praplatinai krašto ribas.

¹⁶ VIEŠPATIE, savo nelaimėje jie ieškojo tavęs ir šaukė iš skausmo, kai buvo baudžiami.

¹⁷Kaip nėščia moteris artėjant gimdymui iš skausmo raitosi ir šaukia, tokie ir mes, VIEŠPATIE, buvome prieš tave.

¹⁸Mes buvome nėšti ir raitėmės skausmuose, tačiau pagimdėme vėją, o išgelbėjimo žemei neatnešėme; nė vienas negimsta gyventi pasaulyje.

¹⁹Tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels, nes tavo rasa — rasa, švytinti šviesa, todėl ir šešėlių šalis atiduos mirusiuosius. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo, visi, kurie gulite dulkėse!

²⁰Kelkis, mano tauta, eik į savo kambarius ir užsklęsk paskui save duris. Valandėlę patūnok, kol praeis pyktis.

²¹Žiūrėk, VIEŠPATS ateina iš savo būsto bausti žemės gyventojų už jų kaltes. Žemė atidengs kraują, kuris buvo ant jos pralietas, ir nebeslėps savo užmuštųjų.