Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Izaijo 45 Bible Online

Izaijo 45 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Izaijo 45

¹Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam, kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas ir nuginkluotų karalius, kad atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti:

²„Aš pats žygiuosiu pirma tavęs ir sulyginsiu kalvas. Vario duris sutrupinsiu, nukaposiu geležies skląsčius.

³Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas, kad žinotumei, jog aš VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuris šaukia tave vardu.

⁴Dėl Jokūbo, savo tarno, dėl Izraelio, savo išrinktojo, pašaukiau tave vardu, teikdamas tau garbę, nors tu manęs ir nepažinojai.

⁵Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito; be manęs nėra dievo! Aš — tas, kuris tave apginkluoja, nors tu manęs ir nepažįsti,

⁶kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma, jog kito be manęs nėra. Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito!

⁷Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas; aš, VIEŠPATS, visa tai padarau.

⁸Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tesuželdo teisumą! Aš, VIEŠPATS, tai padariau.

⁹Vargas tam, kuris bylinėjasi su savo Kūrėju, būdamas šukė tarp žemės šukių! [128†]Argi molis sako puodžiui: ‘Ką tu iš manęs darai?’ arba: ‘Tavo dirbinys neturi ąsos’?

¹⁰Vargas kūdikiui, kuris sako tėvui: ‘Ką gimti tu pašauki?’ arba motinai: ‘Ką tu gimdai?’“

¹¹Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Šventasis ir Kūrėjas: „Ar man priekaištausite dėl mano vaikų likimo ir nurodysite, koks turi būti mano rankų darbas?

¹²Aš sukūriau žemę, žmoniją sukūriau žemėje. Dangus savo rankomis išskleidžiau, suteikiau darną visoms jų galybėms.

¹³Aš jį [129] dėl teisumo pergalės išjudinau, visus kelius jam padariau lygius. Ne dėl algos ar dovanų jis mano miestą atstatys ir mano tremtinius išlaisvins“, — sako Galybių VIEŠPATS.

¹⁴Taip kalba VIEŠPATS: „Egipto turtai, Kušo prekės ir aukštaūgiai Sebos žmonės ateis pas tave ir tau priklausys. Paskui tave jie eis grandinėmis apkalti, parpuls priešais tave maldaudami: [130†]‘Tik su jumis yra Dievas, niekur kitur! Kitų dievų nėra!’

¹⁵Tikrai tu esi pasislėpęs Dievas, Izraelio Dieve, Išvaduotojau!

¹⁶Gėda ir nemalonė kris ant jų visų; stabų dirbėjai pražus nemalonėje.

¹⁷Izraeli, tu VIEŠPATIES išvaduotas amžinu išganymu! Gėda ir nemalonė niekada nekris ant jūsų per amžių amžius.“

¹⁸Taip kalba VIEŠPATS, kuris sukūrė dangų, jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, jis, kuris nesukūrė jos dykos, bet padarė gyvenamą: „Aš esu VIEŠPATS, ir be manęs nėra kito!

¹⁹Nekalbėjau nei paslapčiomis, nei iš buveinės tamsybės šalyje ir Jokūbo palikuonims nesakiau: ‘Ieškokite manęs dykvietėje’. Aš, VIEŠPATS, apreiškiu teisumą, paskelbiu, kas dora.

²⁰Susirinkite ir ateikite, prieikite arčiau, tautų likučiai! Neišmano nieko tie, kurie nešiojasi stabus iš medžio ir meldžiasi dievui, negalinčiam išgelbėti.

²¹Eikite šen, drauge pasitarę, ir pasakykite, kas paskelbė tai kadaise, išpranašavo tai iš anksto? Argi ne aš, VIEŠPATS, be kurio nėra kito dievo? Tik aš vienas — teisingas ir išvaduojantis Dievas!

²²Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes aš Dievas, ir kito nėra!

²³Prisiekiau savimi, mano lūpos ištarė tiesą, neatšaukiamą žodį: [131†]‘Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane, manimi prisieks kiekvienas liežuvis’.

²⁴Man sakys: ‘Tik per VIEŠPATĮ rasime pergalę ir jėgą’. Gėdydamiesi ateis pas jį visi, kurie ant jo niršta.

²⁵Tik per VIEŠPATĮ visi Izraelio palikuonys ras teisumą ir šlovę“.