Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Izaijo 47 Bible Online

Izaijo 47 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Izaijo 47

¹„Lipk žemyn, sėskis dulkėse, mergele, [133†]Babilono dukterie! Tau nebėra sosto, sėsk ant žemės, chaldėjų dukterie! Dailiąja ir gašliąja nebūsi daugiau vadinama.

²Imk girnas ir malk grūdus! Nusidenk nuo veido šydą! Nusimesk skraistę, apsinuogink blauzdas, braidyk po vandenį upėse.

³Tavo nuogumas bus iškeltas aikštėn, bus matyti tavoji gėda. Atkeršysiu ir nepagailėsiu“, —

⁴sako mūsų Atpirkėjas. Jo vardas — Galybių VIEŠPATS, Izraelio Šventasis.

⁵Sėdėk tyli, pasitrauk į patamsį, chaldėjų dukterie! Karalysčių viešpate nebūsi daugiau vadinama.

⁶Buvau įpykęs ant savo tautos, savo paveldą buvau išniekinęs, tau į rankas buvau jį atidavęs. O tu jam neparodei pagailos ir krovei ant senelių labai sunkų jungą.

⁷Sakei sau: „Amžinai viešpatausiu!“ Neėmei šių dalykų į širdį, negalvojai, kuo tai galės baigtis.

⁸Dabar išgirsk, išlepintoji, besijaučianti jaukiai, [134†]galvojanti sau širdyje: „Aš, ir niekas kitas! Niekada netapsiu našle ir neišgyvensiu vaikų netekties“.

⁹Bet ir viena, ir kita ištiks tave staiga, tą pačią dieną; vaikų netektis ir našlystė užgrius ant tavęs visu svoriu, nepaisant tavo užkeikimų gausybės ir visų tavo grasių kerėjimų galios.

¹⁰Kadangi nedora būdama jauteisi saugi ir sakei sau: „Niekas manęs nemato!“ — tavo išmintis ir išmanymas išvedė tave iš kelio. Užtat ir sakei sau: „Aš, ir niekas kitas!“

¹¹Užguls tave vargas, ir nemokėsi jo šalin nužavėti; užpuls tave nelaimė, ir nepajėgsi jos nuvyti. Staiga užklups tave galas, apie kurį nepagalvojai.

¹²O dabar smaginkis savo kerėjimais ir gausybe savo užkeikimų, kuriais varginai save nuo pat jaunystės. Gal vis dar galvoji, kad jie bus tau naudingi? Gal jais įvarysi baimę!

¹³Prisidarei daug vargo, turėdama tiek patarėjų! Teateina ir tegelbėja dabar tave dangaus tyrinėtojai ir žvaigždžių stebėtojai, kurie per kiekvieną jaunatį numato, kas tau atsitiks.

¹⁴Štai jie jau pavirto šiaudais, ugnis juos ryja; neišgelbės jie nė savęs nuo rajų liepsnų. Tai ne žarijos, prie kurių galėtum pasišildyti, tai ne židinys, prie kurio susėstų žmonės!

¹⁵Šitaip tau tarnauja tavo kerėtojai, su kuriais prekiavai nuo pat jaunystės. Kiekvienas jų klajoja savo keliu; nėra nė vieno, kuris tave išgelbėtų.