Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Izaijo 60 Bible Online

Izaijo 60 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Izaijo 60

¹Kelkis, nušvisk! Tavo šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito!

²Nors žemę gaubia sutemos ir tautas dengia tamsybės, virš tavęs šviečia VIEŠPATS, virš tavęs apsireiškia jo šlovė.

³Tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai prie tavo tekančio spindesio.

⁴Pakelk akis, pažvelk aplinkui! Visi renkasi eiti pas tave; tavo sūnūs ateis iš toli, tavo dukterys bus atneštos ant rankų.

⁵Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo, tavo širdis virpės ir džiūgaus, nes tau bus išpilti jūros lobiai, pas tave suplūs tautų turtai.

⁶Apguls tave kupranugarių vilkstinės, Midjano ir Efos vienkupriai. Atvyks visi Šebos žmonės, auksu ir smilkalais nešini, ir skelbs VIEŠPATIES šlovingus darbus.

⁷Visos Kedaro kaimenės bus tau surinktos, Nebajoto avinai tau tarnaus; kaip maloni atnaša jie žengs ant mano aukuro, išpuošiu jais šlovinguosius savo Namus.

⁸Kas gi ten atskrenda kaip debesis, kaip karveliai į savo karvelides?

⁹Tai laivai plaukia pas mane, Taršišo didlaiviai priekyje, pargabendami tavo sūnus iš toli drauge su jų auksu ir sidabru dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išaukštino.

¹⁰Svetimšaliai tau atstatys mūrus, jų karaliai tau tarnaus, nes pykčio valandą tave nuplakiau, tačiau malonės valandą parodysiu tau gailestį.

¹¹ [182†]Tavo vartai visuomet bus atverti; jie nebus užkelti nei dieną, nei naktį, kad galėtų įeiti nešantys tau tautų turtus ir jų karaliai per eitynes.

¹²Tauta ir karalystė, kuri tau netarnauja, pražus; tokios tautos tikrai bus sunaikintos.

¹³Libano šlovė ateis pas tave drauge su kiparisais, klevais ir pušimis, kad papuoštų mano Šventyklą ir suteiktų grožį vietai, kur ilsėsis mano kojos.

¹⁴Žemai lenkdamiesi, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs; [183†]visi, kas niekino tave, parpuls tau po kojų. Jie vadins tave ‘VIEŠPATIES miestu’ ir ‘Izraelio Šventojo Sionu’.

¹⁵Dėl to, kad kadaise buvai apleistas, nekenčiamas ir bejėgis, dabar aš tave padarysiu amžių pasididžiavimu, džiugesiu kartų kartoms.

¹⁶Tu maitinsiesi tautų pienu, žįsi karališkas krūtis. Tuomet tu žinosi, kad aš, VIEŠPATS, esu tavo Išvaduotojas, tavo Atpirkėjas, Jokūbo Galingasis.

¹⁷Vietoj žalvario teiksiu auksą, vietoj geležies — sidabrą, vietoj medžių — žalvarį, o vietoj akmenų — geležį. Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju, o teisumą — tavo valdytoju.

¹⁸Nebebus girdėti nei apie smurtą tavo šalyje, nei apie niokojimą ar griovimą tavo valdose. Savo mūrus tu vadinsi ‘Išganymu’, o savo vartus — ‘Šlove’.

¹⁹ [184†]Tau dienos šviesa nebebus saulė nei naktį nebešvies mėnulis, bet VIEŠPATS bus tau amžina šviesa, tavo Dievas — tavo spindesys.

²⁰Tavo saulė niekada nebenusileis nei tavo mėnulis nesudils, nes VIEŠPATS bus tau amžina šviesa, ir tavo gedulo dienos pasibaigs.

²¹Tavo tauta bus vien iš teisiųjų; jie amžinai paveldės žemę. Jie — mano daigyno pumpurai, mano rankų kūrinys, sukurtas man papuošti.

²²Mažiausias taps tūkstančiu, jauniausias — galinga tauta. Aš, VIEŠPATS, padarysiu tą bemat, kai ateis laikas“.