Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Kunigų 26 Bible Online

Kunigų 26 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Kunigų 26

¹Nedirbsite sau [97†]stabų. Nesistatysite statulų ar šventųjų stulpų, nesistatysite savo krašte akmenų su [98†]išraižytais [stabais], kad juos garbintumėte, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

²Švęskite mano šabus ir laikykite pagarboje mano šventyklą: aš esu VIEŠPATS.

³ [99†]Jei elgsitės pagal mano įstatus, laikysitės mano įsakymų ir ištikimai vykdysite juos,

⁴laiku duosiu jums lietaus, kad žemė išaugintų savo derlių ir laukų medžiai atneštų vaisių.

⁵Javus kulsite ligi vynuogių rinkimo meto, o vynuogių rinkimas pasivys sėją. Valgysite savo duonos iki soties ir savo krašte galėsite saugiai gyventi.

⁶Sukursiu krašte ramybę, gulsitės miegoti, ir nebus kas jus gąsdintų; leisiu kraštui atsikvėpti nuo plėšriųjų žvėrių. Per jūsų kraštą nežygiuos kalavijas.

⁷Savo priešus priversite bėgti, ir jie kris nuo jūsų kalavijo.

⁸Jūsiškių penketas privers bėgti šimtą, o jūsiškių šimtinė — dešimt tūkstančių. Jūsų priešai kris nuo jūsų kalavijo.

⁹Žvelgsiu į jus maloniai, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu; palaikysiu su jumis savo Sandorą.

¹⁰Jūs dar tebevalgysite seniai nuimtą praėjusių metų derlių ir turėsite išmesti senąjį, kad padarytumėte vietos naujajam.

¹¹Tarp jūsų turėsiu savo Padangtę ir jūsų neatmesiu.

¹²[100†]Visada būsiu arti jūsų; aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.

¹³Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad jiems daugiau nevergautumėte, sulaužiau jūsų jungą ir padariau, kad eitumėte iškelta galva.

¹⁴Bet jei manęs neklausysite ir visų šių mano įsakymų nevykdysite,

¹⁵jei mano įstatus taip atmesite ir mano įsakus taip paniekinsite, kad nevykdysite visų mano įsakymų ir sulaužysite mano Sandorą,

¹⁶tai aš savo ruožtu šitaip su jumis pasielgsiu: ūmai ištiksiu jus baisiu siaubu — džiova ir karštlige, kurios aptraukia akis ir silpnina gyvastį. Veltui sėsite sėklą, nes jūsų priešai suris derlių.

¹⁷Atsigręšiu veidu į jus, būsite priešų parblokšti, ir jus pavergs žmonės, kurie jūsų nekenčia. Jūs bėgsite, nors niekas jūsų ir nesivytų.

¹⁸Ir jei, to nepaisydami, manęs neklausysite, padidinsiu bausmę už jūsų nuodėmes septyneriopai

¹⁹ir palaušiu jūsų išdidžią jėgą. Geležimi paversiu dangaus skliautą viršum jūsų, variu jūsų žemę.

²⁰Niekais nueis jūsų pastangos, nes žemė neduos derliaus, medžiai laukuose neteiks vaisių.

²¹Taigi jei jūs vis dar spirsitės prieš mane ir manęs neklausysite, aš ir toliau jus septyneriopai varginsiu už jūsų nuodėmes.

²²Paleisiu laukinius žvėris ant jūsų; jie grobs jūsų vaikus, naikins jūsų gyvulius ir mažins jūsų skaičių tol, kol jūsų keliai taps tušti.

²³Jei, nepaisydami šių bausmių, nesugrįšite pas mane, bet vis dar spirsitės,

²⁴spirsiuos ir aš toliau prieš jus: smogsiu jums septyneriopai už jūsų nuodėmes.

²⁵Pasiųsiu prieš jus kalaviją atkeršyti už sulaužytą Sandorą. Nors subėgtumėte į savo miestus, pasiųsiu jums marą, ir jūs būsite atiduoti į priešų rankas.

²⁶Kai atimsiu iš jūsų duonos išteklius, dešimčiai moterų užteks vienintelės krosnies duonai kepti. Atsvertą duoną jums išdalys; nors ir valgysite, sotūs nebūsite.

²⁷Jei, to nepaisydami, manęs neklausysite, bet vis spirsitės prieš mane,

²⁸spirsiuos ir aš ant jūsų įpykęs: nubausiu savo ruožtu jus septyneriopai už jūsų nuodėmes.

²⁹Valgysite kūnus savo sūnų, valgysite kūnus savo dukterų.[101]

³⁰Sunaikinsiu jūsų aukštumų alkus ir nugriausiu jūsų smilkalų aukurus; suversiu jūsų lavonus ant jūsų stabų lavonų. Atmesiu jus.

³¹Jūsų miestus paversiu griuvėsiais, jūsų šventyklas išgriausiu ir maloniu jūsų kvapu nesimėgausiu.

³²Kraštą taip nusiaubsiu, kad jūsų priešai, atėję kurtis, matydami jį, bus apstulbinti.

³³Išblaškysiu jus po tautas ir išsitrauksiu prieš jus kalaviją. Jūsų kraštas bus nuniokotas, ir jūsų miestai pavirs griuvėsiais.

³⁴Kraštas, gulėdamas nuniokotas ir jums esant priešų šalyje, atgaus šabo poilsį. Tada žemė pailsės ir džiaugsis savo šabais.

³⁵Per visą laiką, kol jis gulės nuniokotas, kraštas švęs poilsį, kurio nešventė per jūsų šabų metus, kai jūs jame gyvenote.

³⁶O kas iš jūsų išliks, tų širdį pripildysiu bailumo priešų kraštuose. Net vėjo nešamo lapo šlamesys vers juos bėgti. Jie kris, bėgdami tarsi nuo kalavijo, nors niekas jų ir nesivys.

³⁷Niekam nesivejant, jie kniubs vieni ant kitų tarsi nuo kalavijo. Stoti į kovą su priešais jėgų neturėsite!

³⁸Žūsite svetimose tautose, jūsų priešų kraštas suris jus.

³⁹O kas iš jūsų išliks, už savo kaltes bus prislėgti priešų krašte, bus prislėgti ir už savo protėvių kaltes.

⁴⁰Tad jie išpažins savo kaltę ir savo protėvių kaltę, kad nusižengė man išdavyste, maža to, nesiliovė spirtis prieš mane.

⁴¹Kai aš savo ruožtu eisiu prieš juos ir išvarysiu į priešų kraštą, jų neapipjaustyta širdis [102] pagaliau pati nusižemins, ir jie atliks bausmę už savo kaltę.

⁴²Tada aš atsiminsiu savo Sandorą su [103†]Jokūbu, atsiminsiu savo Sandorą su [104†]Izaoku, atsiminsiu savo Sandorą su [105†]Abraomu, atsiminsiu ir kraštą.

⁴³Jų paliktas kraštas, gulėdamas nuniokotas, atgaus šabo poilsį, jiems atliekant bausmę už savo kaltę, nes jie išdrįso atmesti mano įsakus ir paniekino mano įstatus.

⁴⁴Tačiau, nepaisant viso to, net kai jie bus priešų šalyje, jų neatmesiu ir nepaniekinsiu, kad juos visiškai sunaikinčiau, sulaužydamas su jais sudarytą Sandorą, nes aš esu VIEŠPATS, jų Dievas.

⁴⁵Bet aš atsiminsiu jų labui Sandorą su jų protėviais, kuriuos išvedžiau iš Egipto žemės tautų akyse, kad būčiau jų Dievas; aš esu VIEŠPATS’“.

⁴⁶Tokie tat yra įstatai, įsakai ir nurodymai, kuriais VIEŠPATS susaistė save ir izraelitus per Mozę ant Sinajaus kalno.