Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jeremijo 13 Bible Online

Jeremijo 13 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jeremijo 13

¹Štai ką man sako VIEŠPATS: „Eik ir nusipirk lininį juosmens aprišalą, nešiok jį ant strėnų. Nemerk jo į vandenį“.

²Nusipirkau juosmens aprišalą, kaip VIEŠPATS liepė, ir nešiojau ant strėnų.

³Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis:

⁴„Pasiimk juosmens aprišalą, kurį nusipirkai ir nešioji, nueik prie Perato ir paslėpk jį uolos plyšyje“.

⁵Nuėjau prie Perato, kaip VIEŠPATS buvo liepęs, ir paslėpiau jį uolos plyšyje.

⁶Praėjus daug laiko, VIEŠPATS man tarė: „Dabar vėl eik prie Perato ir parsinešk juosmens aprišalą, kurį buvau liepęs ten paslėpti“.

⁷Nuėjau vėl prie Perato, susiieškojau ir pasiėmiau juosmens aprišalą iš tos vietos, kurioje buvau paslėpęs. Žinoma, juosmens aprišalas buvo sutrūnijęs ir niekam tikęs!

⁸Tada mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

⁹„Taip kalba VIEŠPATS. Lygiai taip supūdysiu įžūlųjį Judo išdidumą ir įžūlųjį Jeruzalės išdidumą.

¹⁰Nedoroji tauta, atsisakanti klausyti mano žodžių, besielgianti pagal savo širdies užsispyrimą, einanti paskui svetimus dievus, jiems tarnaujanti ir juos garbinanti, taps kaip šis juosmens aprišalas, kuris niekam nebetinka.

¹¹Kaip juosmens aprišalas priglūsta žmogui prie strėnų, taip aš buvau priglaudęs visus Izraelio namus ir visus Judo namus prie savęs, — tai VIEŠPATIES žodis, — idant jie būtų mano tauta, garsintų mano vardą, garbę ir didingumą. Tačiau jie nenorėjo klausyti.“

¹²„Perduok jiems ir šį žodį: ‘Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas. ‹Vynui skirti ąsočiai pripildomi vyno!› Jeigu jie tau atsakys: ‹Argi mes patys nežinome, kad vynui skirti ąsočiai turėtų būti pripildomi vyno?› —

¹³pasakyk jiems: ‹Taip kalba VIEŠPATS. Saugokitės! Nugirdysiu iki girtumo visus šito krašto gyventojus: karalius, Dovydo soste sėdinčius, kunigus ir pranašus, visus Jeruzalės žmones.

¹⁴Sudaužysiu juos vieną į kitą, senus ir jaunus drauge, — tai VIEŠPATIES žodis. — Nei gailestingumas, nei užuojauta, nei švelnumas — niekas manęs nesulaikys, kad jų nesunaikinčiau›’“.

¹⁵Klausykitės ir įsidėmėkite! Nesipuikuokite, nes VIEŠPATS kalba!

¹⁶„Teikite šlovę VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kol dar nesutemo, kol dar prieblandoje jūsų kojos neklupinėja ant kupstų, kol dar jūsų lauktoji šviesa nepavirto niūria tamsa, nepersimainė į tamsius debesis.

¹⁷Bet jeigu jūs į tai nekreipsite dėmesio, išliesiu slapta daug ašarų dėl jūsų išdidumo. Be perstojo plūs mano akys ašaromis, nes VIEŠPATIES kaimenė genama į tremtį.

¹⁸Sakykite karaliui ir karaliaus motinai: ‘Lipkite žemyn nuo savo sostų, sėskitės žemai, nes nukrito nuo jūsų galvų jūsų puikiosios karūnos’.

¹⁹Negebo miestai apgulti, nėra kam jų gelbėti. Visi Judo žmonės nušluoti į tremtį, visi ištremti.

²⁰Pakelk akis, Jeruzale! Pasižiūrėk, kaip jie ateina iš šiaurės! Kurgi ta kaimenė, kuri buvo tau patikėta, kaimenė, kuria taip didžiuojiesi?

²¹Ką tu sakysi, kai užpuls tave kaip užkariautojai tie, kuriuos tu mokei būti meilužiais? Ar nesurems tavęs skausmai, kaip suremia gimdančią moterį?

²²Kai klausi širdyje: ‘Kodėl man taip atsitiko?’ — žinok, kad dėl savo didžios kaltės esi apnuoginta ir prievartaujama.

²³Argi gali etiopas pakeisti savo odą, o leopardas — savo dėmes? Tad ar įgudę blogai elgtis galėtumėte daryti gera?

²⁴Tarsi vėtomus pelus išblaškysiu juos, dykumos vėjui papūtus!

²⁵Toks bus tavo likimas, mano tau atseikėta dalia, — tai VIEŠPATIES žodis, — dėl to, kad mane pamiršai ir pasitikėjai melu.

²⁶Aš pats užversiu tavo sijoną tau ant galvos, kad pasirodytų tavo gėda.

²⁷Tavo svetimavimą, tavo gašlų žvengimą, tavo begėdišką pasileidimą, jūsų gėdingus darbus aš matau ant kalvų ir laukuose. Ak, vargas tau, Jeruzale, nes tu nenori būti švari! Kiek ilgai?“