Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jeremijo 31 Bible Online

Jeremijo 31 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jeremijo 31

¹„Tuo metu, — tai VIEŠPATIES žodis, — aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas, ir jos bus mano tauta“.

²Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo, rado malonę dykumoje“. Kai Izraelis ieškojo ramybės,

³iš tolo man pasirodė VIEŠPATS: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.

⁴Vėl tave atstatysiu; mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta! Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina, žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.

⁵Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose; sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.

⁶Taip! Diena ateis, kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks: ‘Kelkitės! Eikime į Sioną, pas VIEŠPATĮ, savo Dievą’“.

⁷Taip kalba VIEŠPATS: „Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui, valiuokite pirmajai tarp tautų! Skelbkite, garbindami ir sakydami: ‘Savo tautą, Izraelio likutį, išgelbėjo VIEŠPATS!’

⁸Štai parvesiu juos iš šiaurės krašto, surinksiu iš žemės pakraščių. Tarp jų — akli ir raiši, moterys su vaikais ir gimdyvės; visi drauge sugrįš kaip didi bendrija!

⁹Verkdami jie eis namo, bet aš vesiu juos guosdamas. Vesiu juos prie tekančių upokšnių lygiu keliu, kad niekas neklupinėtų, nes aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas — mano pirmagimis.

¹⁰Klausykitės, tautos, VIEŠPATIES žodžio! Skelbkite jį tolimuose pajūriuose! Sakykite: ‘Tas, kuris išblaškė Izraelį, surinks ir ganys jį kaip kerdžius savo kaimenę.

¹¹Taip, nes VIEŠPATS išpirko Izraelį, atpirko jį iš galingesnės už jį rankos.

¹²Jie ateis ir džiūgaus ant Siono aukštumų, suplauks prie VIEŠPATIES dovanų: grūdų, jauno vyno ir šviežio aliejaus, avių ir jaučių prieauglio. Patys jie bus kaip gerai laistomas sodas ir turės visko, ko jiems reikia.

¹³Merginos tuomet linksmai šoks drauge su jaunais ir senais, nes jų gedulą pakeisiu džiaugsmu, guosiu juos ir džiuginsiu kenčiančius.

¹⁴Kunigus valgydinsiu rinktine atnašų dalimi, o mano tauta sotinsis mano dovanomis’“, — tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁵Taip kalba VIEŠPATS: [71†]„Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje, raudojimas ir graudus verksmas! [72†]Rachelė rauda savo vaikų; ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra“.

¹⁶Taip kalba VIEŠPATS: „Nustok aimanavusi, nusišluostyk ašaras, nes už tavo vargą bus atlyginta, — tai VIEŠPATIES žodis, — jie sugrįš iš priešų krašto!

¹⁷Viltinga tavo ateitis, — tai VIEŠPATIES žodis, — tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!

¹⁸Tikrai girdėjau Efraimą raudant: ‘Tu mane plakei, ir aš priėmiau plakimą. Aš buvau kaip neprijaukintas veršis. Sugrąžink mane, leisk man sugrįžti, nes tu esi VIEŠPATS, mano Dievas.

¹⁹Nors ir nutrūkau nuo saito, bet gailėjausi; atėjęs į protą, sudaviau į šlaunį.[73] Esu sugėdintas ir raustu, priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes’.

²⁰Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus, mano numylėtas vaikas? Juk kada tik nuo jo nusigręžiu, vis menu jį su ilgesiu. Mano širdis dėl jo plaka, aš tikrai jo pasigailėsiu, — tai VIEŠPATIES žodis.

²¹Pasistatyk ant kelio rodykles, nužymėk pati sau kelią ženklais, įsidėmėk vieškelį — kelią, kuriuo atėjai. Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta, sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.

²²Kiek ilgai dar svyruosi, maištingoji dukterie? Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje: moteris apkabins vyrą“.

²³Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’

²⁴Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis,

²⁵nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius“.

²⁶Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.

²⁷„Tikėk manimi, ateina dienos, — tai VIEŠPATIES žodis, — kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį.

²⁸Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, — tai VIEŠPATIES žodis. —

²⁹Tomis dienomis žmonės nebesakys: [74†]‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’

³⁰Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.

³¹Tikėkite manimi, [75†]ateina dienos, — tai VIEŠPATIES žodis, — kai sudarysiu [76†]naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais.

³²Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, — tai VIEŠPATIES žodis. —

³³[77†]Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, — tai VIEŠPATIES žodis. — Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.

³⁴Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, — tai VIEŠPATIES žodis, — nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės [78†]daugiau nebeatminsiu“.

³⁵Taip kalba VIEŠPATS, kuris duoda saulę, kad šviestų dieną, įpareigoja mėnulį ir žvaigždes, kad šviestų nakčia, kuris pažadina jūros bangų šniokštimą, kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS:

³⁶„Tik jei tie įstatai pranyktų be mano valios, — tai VIEŠPATIES žodis, — Izraelio palikuonys amžinai liautųsi buvę tauta mano akyse“.

³⁷Taip kalba VIEŠPATS: „Tik jei aukštybėse dangūs bus išmatuoti ar gelmėse žemės pamatai ištirti, aš atmesiu visus Izraelio palikuonis dėl visa, ką jie yra padarę, — tai VIEŠPATIES žodis.

³⁸Tikėk manimi, ateina dienos, — tai VIEŠPATIES žodis, — kai VIEŠPATIES miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto ligi Kampo vartų.

³⁹Matavimo virvė sieks dar toliau: tiesiai iki Garebo kalvos, o paskui pasuks Gojos link.

⁴⁰O visas lavonų ir pelenų slėnis, visi šlaitai viršum Kidrono slėnio, iki pat Arklių vartų kampo rytų pusėje, bus pašvęsti VIEŠPAČIUI. Miestas niekuomet nebebus nuniokotas ar sunaikintas“.