Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jeremijo 49 Bible Online

Jeremijo 49 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jeremijo 49

¹Apie [111†]Amoną. Taip kalba VIEŠPATS: „Argi neturi sūnų Izraelis? Nejau jam nėra įpėdinio? Kodėl gi Milkomas atėmė paveldą iš Gado, ir jo tauta apsigyveno Gado miestuose?

²Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, — tai VIEŠPATIES žodis, — kai aš paskelbsiu karo šūkį prieš Amono Rabatą. Ji taps griuvėsių krūva, jos kaimai bus naikinami ugnimi. Izraelis paveldės tuos, kurie buvo atėmę iš jo paveldą, — sako VIEŠPATS. —

³Klyk, Hešbone, nes Ajas buvo sunaikintas! Šaukite, Rabatos dukterys, apsijuoskite ašutine, raudokite, čaižykite save rimbais, nes Milkomas išeina į tremtį drauge su savo kunigais ir didžiūnais!

⁴Kam didžiuojiesi savo galybe? Gęsta tavo galybė, maištingoji dukterie! Tu pasitikėjai savo turtais, sakydama: ‘Kas išdrįs žygiuoti prieš mane?’

⁵Tikėk manimi, atvesiu prieš tave siaubą iš visų pusių, — tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis, — būsite išblaškyti, kiekvienas sau, ir nebus kam suburti pabėgėlių.

⁶Bet vėliau aš sugrąžinsiu Amono tremtinius“, — tai VIEŠPATIES žodis.

⁷Apie [112†]Edomą. Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Argi nebėra išminties Temane, nejau protingieji nebeturi ką patarti, nejau išseko jų išmintis?

⁸Bėkite, traukitės atgal, slėpkitės giliai olose, Dedano gyventojai! Atsiųsiu jam Ezavo pražūtį, kai ateisiu jo nubausti.

⁹Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, tai argi nepaliktų jie išrankų? Jei vagys ateitų nakčia, tai net ir jie vogtų tik tiek, kiek norėtų!

¹⁰Bet aš, aš pats apnuoginau Ezavą, atidengiau jo slaptuosius guolius; nebėra kur jam slėptis. Išnaikinti ir jo palikuonys, ir giminės, ir kaimynai; jo nebėra!

¹¹Palik savo našlaičius, aš juos išlaikysiu; tavo našlės tepasitiki manimi“.

¹²Taip kalba VIEŠPATS: „Net tie, kurie nenusipelnė gerti taurę, turės ją išgerti! Nejau tu liksi nenubaustas? Nenubaustas tu neliksi, turi ją gerti!

¹³Dargi pats savimi prisiekiau, — tai VIEŠPATIES žodis, — Bocra taps siaubo reginiu ir pajuokos daiktu, tyrais, keiksmažodžiu, o visi jos miestai — amžinais griuvėsiais“.

¹⁴Gavau žinią iš VIEŠPATIES, pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms: „Rinkitės! Žygiuokite prieš šią tautą! Stokite į mūšį!

¹⁵Ak, tikėk manimi, padarysiu tave mažiausią tarp tautų, paniekintą tarp žmonių!

¹⁶Siaubas, kurį sukėlei, ir tavo įžūli širdis apgavo tave, tave, gyvenančią Uolos plyšiuose, įsikibusią į kalno viršūnę. Nors kaip erelis aukštai sau lizdą krauni, nulaipinsiu tave žemyn“, — tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁷Edomas taps siaubo reginiu. Kiekvienas praeivis, matydamas visas jo žaizdas, baisėsis ir neteks žado.[113]

¹⁸[114†]„Kaip po Sodomos ir Gomoros bei jų kaimyninių miestų sunaikinimo, — sako VIEŠPATS, — nebebus ten jokio gyventojo. Joks žmogus nebesikurs ten gyventi!

¹⁹Žiūrėk! Kaip liūtas, kuris ateina iš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą, aš staiga juos iš ten išvaikysiu ir pavesiu ją savo išrinktajam! Juk kas man prilygs? Kas patrauks mane į teismą? Koks ganytojas galėtų prieš mane atsilaikyti?“

²⁰Todėl klausykitės apie VIEŠPATIES užmojį, kaip jis užsimojo prieš Edomą, ką nusprendė dėl Temano gyventojų: „Ak, tikrai jie išvarys net kaimenės mažylius, net jų pačių avidė apstulbs dėl jų likimo!“

²¹Nuo jų kritimo trenksmo drebės žemė, ir jų klyksmo aidas bus girdėti prie Nendrių jūros.

²²Tikėk manimi! Kaip erelis jis pakils ir šaus žemyn, išskleidęs sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo galiūnų drąsa bus kaip drąsa moters gimdymo skausmuose. Apie Damaską.

²³ [115†]Hamatas ir Arpadas priblokšti, nes juos pasiekė bloga žinia. Jie blaškosi, tirpdami iš baimės, kaip negalinti nurimti jūra.

²⁴Damaskas nusilpo, apsigręžė bėgti, jį apėmė siaubas. Jį pagavo nerimas ir skausmai kaip gimdančią moterį.

²⁵Koks apleistas tas mano šlovės miestas, ta mano linksmybės tvirtovė!

²⁶„Tikrai jo jauni vyrai kris jo aikštėse, ir visi jo kariai bus nutildyti tą dieną, — tai Galybių VIEŠPATIES žodis. —

²⁷Ant Damasko sienų užkursiu ugnį, ji praris Ben Hadado tvirtoves“.

²⁸Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, taip kalba VIEŠPATS: „Pakilkite, žygiuokite prieš Kedarą, sunaikinkite rytiečius!

²⁹Pasigrobkite jų palapines ir kaimenes, palapinių dangas ir reikmenis. Išsiveskite jų kupranugarius ir šaukite: ‘Siaubas visur!’

³⁰Bėkite! Sprukite toli, slėpkitės giliai olose, Hacoro gyventojai, — tai VIEŠPATIES žodis, — nes Babilono karalius Nebukadnecaras užsimojo prieš jus, apsisprendė prieš jus!

³¹Pakilkite! Žygiuokite prieš tautą, gyvenančią jaukiai ir saugiai, — tai VIEŠPATIES žodis, — ji neturi nei vartų, nei velkių, ji gyvena viena nuošaliai.

³²Jų kupranugariai taps grobiu, jų gausios galvijų bandos — karo laimikiu. Atiduosiu vėjams tuos vyrus skustais smilkiniais, siųsiu jiems pražūtį iš visų pusių! — tai VIEŠPATIES žodis. —

³³Hacoras taps šakalų lindyne, amžina dykyne. Niekas ten nebegyvens, joks žmogus nebesikurs ten gyventi“.

³⁴ VIEŠPATIES žodis pranašui Jeremijui apie Elamą Judo karaliaus Zedekijo valdymo pradžioje.

³⁵Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Tikėk manimi! Sulaužysiu Elamo lanką, jų galybės pagrindą.

³⁶Atvesiu Elamui keturis vėjus iš keturių dangaus skliauto kraštų. Vėtysiu juos visais šiais vėjais, kol nebeliks tautos, neturinčios Elamo benamių.

³⁷Padarysiu, kad elamitai drebės nuo savo priešų, nuo ieškančių jų gyvybės. Užtrauksiu jiems nelaimę, savo degantį įniršį, — tai VIEŠPATIES žodis. — Siųsiu jiems iš paskos kalaviją, kol visiškai juos sunaikinsiu.

³⁸Elame pasistatysiu sostą, sunaikinsiu jų karalių ir didžiūnus, — tai VIEŠPATIES žodis. —

³⁹Bet dienų pabaigoje aš sugrąžinsiu Elamo tremtinius“, — tai VIEŠPATIES žodis.