Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Jeremijo 50 Bible Online

Jeremijo 50 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Jeremijo 50

¹ VIEŠPATIES žodis [116†]Babilonui, chaldėjų kraštui, per pranašą Jeremiją.

²„Praneškite ir paskelbkite tautoms, iškelkite ženklą, paskelbkite! Neslėpkite, bet sakykite: ‘Babilonas paimtas, Belis sugėdintas, Merodachas sudaužytas, Babilono dievų statulos sugėdintos, sudaužyti jo stabai’.

³Mat iš šiaurės prieš jį atžygiavo tauta,[117] kuri pavers jo kraštą tyrais. Niekas jame nebegyvens, žmonės ir gyvuliai išlakstys.

⁴Tomis dienomis ir tuo metu, — tai VIEŠPATIES žodis, — Izraelio tauta drauge su Judo tauta ateis ir verkdami eis ieškoti VIEŠPATIES, savo Dievo.

⁵Jie klaus kelio į Sioną, gręš savo veidus ten link. Jie ateis ir glausis prie VIEŠPATIES amžinąja Sandora, kuri niekada nebus užmiršta.

⁶Mano tauta buvo paklydusios avys; jų piemenys juos paklaidino, išgindami į kalnus klajoti. Klajodami nuo kalno prie kalvos jie užmiršo savo avidę.

⁷Rijo juos visi, kas tik sutiko, o jų priešai sakė: ‘Mes nenusikalstame; jie nusidėjo VIEŠPAČIUI, teisumo buveinei, VIEŠPAČIUI, savo tėvų vilčiai’.

⁸ [118†]Bėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto, būkite kaip ožiai kaimenės priekyje!

⁹Štai sukelsiu ir atvesiu prieš Babiloną būrį galingų tautų iš šiaurės krašto. Jos išsirikiuos mūšiui, ir jis bus paimtas. Jų strėlės kaip įgudusio galiūno, kuris niekada negrįžta tuščiomis rankomis.

¹⁰Chaldėja virs grobiu, ir visi jos grobėjai bus sotūs, — tai VIEŠPATIES žodis. —

¹¹Nors jūs džiaugiatės, nors jūs džiūgaujate, mano paveldo grobikai, nors jūs laigote kaip veršiai pievoje ir žvengiate kaip eržilai,

¹²jūsų motina bus labai sugėdinta, jus pagimdžiusioji raudonuos iš gėdos. Tikėk manimi! Ji bus paskutinė tarp tautų, išdžiūvusi ir nevaisinga dykuma!

¹³Dėl VIEŠPATIES pykčio Babilonas taps negyvenamas ir visas virs tyrais. Kas tik eis pro Babiloną, tas baisėsis, neteks žado, pamatęs jo žaizdas.

¹⁴Rikiuokitės aplink Babiloną mūšiui, lankininkai, leiskite į jį strėles, netaupykite, nes jis nusidėjo VIEŠPAČIUI.

¹⁵Iš visų pusių rėkite kovos šūkius! Jis pasidavė, krito jo pylimai, nugriauti jo sienų mūrai! Juk tai VIEŠPATIES kerštas: keršykite jam, darykite, kaip jis jums darė!

¹⁶Atimkite iš Babilono sėjėją ir laikantį pjautuvą pjūties metu! Bijodami niokojančio kalavijo visi grįš pas savo tautas, ir kiekvienas bėgs į savo kraštą.

¹⁷Izraelis — išblaškyta kaimenė, vaikoma liūtų. Pirma jį rijo Asirijos karalius, galop Babilono karalius Nebukadnecaras graužė jo kaulus.

¹⁸Todėl, — taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, — tikėk manimi! Nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.

¹⁹Bet Izraelį sugrąžinsiu į jo ganyklą; jis ganysis ant Karmelio ir Bašane, numalšins savo alkį Efraimo kalvose ir Gileade.

²⁰Tomis dienomis ir tuo metu, — tai VIEŠPATIES žodis, — bus ieškoma Izraelio kaltės, tačiau jos nebebus, ir Judo nuodėmių, tačiau jų nebeatsiras, nes atleisiu tam likučiui, kurį išgelbėjau.

²¹Žygiuok į Merataimų [119] kraštą, žygiuok į jį, pulk Pekodo [120] gyventojus! Žudyk ir paskirk sunaikinti, — tai VIEŠPATIES žodis, — padaryk visa, ką tau įsakiau!

²²Krašte mūšio sąmyšis, baisus sunaikinimas!

²³Koks sumažintas ir sutrupintas visos žemės kūjis! Kokiu siaubo reginiu tapo Babilonas tautoms!

²⁴Tu sau pačiam pasistatei spąstus ir buvai pagautas, Babilone, bet to nesuvokei. Tu buvai pastebėtas ir pagautas, nes drįsai mesti iššūkį VIEŠPAČIUI.

²⁵ VIEŠPATS atidarė savo ginklų sandėlį ir pasiėmė savo rūsčio ginklus, nes Viešpats, Galybių DIEVAS, turi darbo chaldėjų krašte.

²⁶Žygiuokite į jį iš visų pusių, atidarykite jo svirnus! Supilkite jį tarsi grūdus į krūvas ir visiškai sunaikinkite! Nepalikite jam nė likučio!

²⁷Išpjaukite visus jo jaučius, tebūna jie visi paskersti! Vargas jiems, nes atėjo jų diena, jų bausmės metas!

²⁸Klausykitės! Bėgliai ir pabėgėliai iš Babilono krašto atskuba skelbti VIEŠPATIES, mūsų Dievo, keršto, keršto už jo Šventyklą.

²⁹Sušaukite lankininkus į Babiloną, visus pajėgiančius įtempti lanką. Apsupkite jį iš visų pusių, niekam neleiskite ištrūkti. [121†]Atlyginkite jam pagal jo darbus, elkitės su juo, kaip jis elgėsi su kitais, nes jis įžeidė VIEŠPATĮ, Izraelio Šventąjį.

³⁰Taip jo aikštėse kris jo jauni vyrai, ir tą dieną bus sunaikinti visi jo kariai, — tai VIEŠPATIES žodis.

³¹Žiūrėk! Aš priešingas tau, įžūlusis žmogau, — tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis, — nes atėjo tavo diena, tavo bausmės metas.

³²Įžūlusis žmogus svirduliuos ir parkris, niekas jo nepakels. Užkursiu ugnį jo miestuose, ir ji suris visa aplink jį“.

³³Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Izraelio žmonės engiami, drauge su jais ir Judo žmonės. Visi, išvariusieji į nelaisvę, tvirtai juos laikė, atsisakė paleisti“.

³⁴Galingas jų Atpirkėjas, jo vardas — Galybių VIEŠPATS! Jis tikrai juos gins, kad duotų ramybę žemei ir sąmyšį Babilono gyventojams.

³⁵„Kalavijas chaldėjams, — tai VIEŠPATIES žodis, — Babilono gyventojams, didžiūnams ir išminčiams!

³⁶Kalavijas jo žiniuoniams; tesukvailėja! Kalavijas jo galiūnams; teapima juos siaubas!

³⁷Kalavijas jo žirgams ir vežimams, samdiniams jo gretose; tebūna jie kaip moterys! Kalavijas jo turtams; tebūna jie išgrobstyti!

³⁸Kalavijas jo vandenims; teišdžiūva! Tas kraštas pilnas stabų, dėl pamėklių jie sukvailėjo.

³⁹Tad gyvens ten [122†]laukiniai žvėrys su hienomis, ten kursis ir stručiai. Niekada jame nebegyvens žmonės, niekas nebesikurs jame per amžius.

⁴⁰Kaip [123†]Dievas sugriovė Sodomą ir Gomorą bei jų kaimynus, — tai VIEŠPATIES žodis, — taip ir ten nebegyvens nei žmogus, nei apsistos jame marusis.

⁴¹Žiūrėk! Ateina tauta iš šiaurės, galinga tauta, ir daug karalių pašaukiama iš žemės pakraščių.

⁴²Ginkluoti lankais ir ietimis, jie žiaurūs ir kietaširdžiai. Jų ūžesys kaip jūros šniokštimas; jie joja ant ristūnų, išsirikiavę mūšio gretomis prieš tave, dukterie Babilone!

⁴³Babilono karalius išgirdo žinią apie juos ir nuleido rankas; jį pagavo išgąstis ir skausmai tarsi gimdančią moterį.

⁴⁴Žiūrėk! Kaip liūtas, kuris ateina iš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą, aš staiga juos iš ten išvaikysiu ir pavesiu ją savo išrinktajam. Juk kas man prilygs? Kas patrauks mane į teismą? Kur tas ganytojas, kuris galėtų prieš mane atsilaikyti?

⁴⁵Todėl klausykitės apie VIEŠPATIES užmojį, kaip jis užsimojo prieš Babiloną, ką nusprendė dėl chaldėjų krašto: ‘Ak, tikrai jie išvarys net kaimenės mažylius, net jų pačių avidė apstulbs dėl jų likimo!’

⁴⁶Nuo riksmo: ‘Babilonas paimtas!’ drebės žemė, šauksmas nuaidės tarp tautų“.