Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Ezechielio 20 Bible Online

Ezechielio 20 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Ezechielio 20

¹Septintų metų penkto mėnesio dešimtą dieną keletas Izraelio seniūnų atėjo pasiklausti VIEŠPATIES. Jie susėdo priešais mane.

²Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

³„Žmogau, kalbėk Izraelio seniūnams ir pasakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Ar jūs ateinate manęs pasiklausti? Kaip aš gyvas, neatsakysiu jums, — tai Viešpaties DIEVO žodis’.

⁴Ar patrauksi juos į teismą, žmogau, ar patrauksi juos į teismą? Parodyk jiems jų protėvių bjauriuosius darbus!

⁵[45†]Pasakyk jiems: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tą dieną, kai išsirinkau Izraelį, iškilmingai prisiekiau Jokūbo namų palikuonims; apsireikšdamas jiems Egipto žemėje prisiekiau jiems sakydamas: ‹Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas›.

⁶Tą dieną jiems iškilmingai prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto žemės į kraštą, kurį buvau jiems parengęs, kraštą, tekantį pienu ir medumi, puikiausią iš visų kraštų.

⁷Taip pat sakiau jiems: ‹Meskite šalin bjauriuosius daiktus, kuriais gėrisi jūsų akys, ir nesusiterškite Egipto stabais, — aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas!›

⁸Bet jie maištavo prieš mane ir nenorėjo manęs klausyti; nė vienas nemetė šalin bjauriųjų daiktų, kuriais gėrėjosi jų akys, ir neatsisakė Egipto stabų. Tuomet ketinau išlieti savo įniršį ant jų, išgiežti savo pyktį ant jų pačiame Egipte.

⁹Tačiau pasielgiau kitaip dėl savo vardo, kad jis nebūtų išniekintas akyse tautų, tarp kurių jie gyveno, nes tarp jų jiems apsireiškiau, kad išvesiu juos iš Egipto žemės.

¹⁰Taigi išvedžiau juos iš Egipto žemės ir nuvedžiau į dykumą.

¹¹Daviau jiems savo įstatus ir paskelbiau savo įsakus, [46†]kurių žmogus turi laikytis, kad per juos gyventų.

¹²Be to, [47†]daviau jiems savo šabus kaip ženklą man ir jiems, kad žinotų, jog aš, VIEŠPATS, juos pašventinu.

¹³Bet Izraelio namai maištavo prieš mane dykumoje; jie nesilaikė mano įstatų, atmetė mano įsakus, kurių žmogus turi laikytis, kad per juos gyventų, ir labai išniekino mano šabus. Tuomet ketinau išlieti savo įniršį ant jų dykumoje, kad padaryčiau jiems galą.

¹⁴Tačiau pasielgiau kitaip dėl savo vardo, kad jis nebūtų išniekintas akyse tautų, kurioms stebint buvau juos išvedęs.

¹⁵[48†]Maža to, iškilmingai prisiekiau jiems dykumoje, kad neįvesiu jų į kraštą, kurį buvau jiems davęs, kraštą, tekantį pienu ir medumi, puikiausią iš visų kraštų,

¹⁶nes jie atmetė mano įsakus, nesilaikė mano įstatų ir išniekino mano šabus, nes jų širdys sekė paskui stabus.

¹⁷Tačiau mano akis buvo jiems gailestinga, nesunaikinau jų ir galo jiems dykumoje nepadariau.

¹⁸O jų vaikams dykumoje sakiau: ‹Nesekite savo tėvų įstatais, nesilaikykite jų įsakų ir nesusiterškite jų stabais.

¹⁹Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas; sekite mano įstatais, uoliai laikykitės mano įsakų

²⁰ir švęskite mano šabus, idant jie būtų ženklas man ir jums, kad žinotumėte, jog aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas›.

²¹Bet vaikai maištavo prieš mane; jie nesekė mano įstatais, nesilaikė rūpestingai mano įsakų, kurių žmogus turi laikytis, kad per juos gyventų, ir labai išniekino mano šabus. Tuomet ketinau išlieti savo įniršį ant jų, išgiežti savo pyktį ant jų dykumoje.

²²Tačiau sulaikiau savo ranką ir pasielgiau kitaip dėl savo vardo, kad jis nebūtų išniekintas akyse tautų, kurioms stebint buvau juos išvedęs.

²³[49†]Maža to, iškilmingai prisiekiau jiems dykumoje, kad išblaškysiu juos tarp tautų ir išmėtysiu po kraštus,

²⁴nes jie nevykdė mano įsakų, atmetė mano įstatus, išniekino mano šabus, ir jų akys ilgėjosi savo protėvių stabų.

²⁵Be to, daviau jiems įstatus, kurie nebuvo geri, ir įsakus, kuriais jie negalėjo būti gyvi.

²⁶Suteršiau juos jų pačių dovanomis — visų jų pirmagimių aukojimu, idant taip juos sukrėsčiau, kad žinotų, jog aš esu VIEŠPATS’.

²⁷Todėl, žmogau, kalbėk Izraelio namams ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Jūsų tėvai pasityčiojo iš manęs dar ir tuo, kad elgėsi neištikimai.

²⁸Atvedžiau juos į kraštą, kurį jiems duoti buvau iškilmingai prisiekęs, o jie, kur tik matė aukštą kalvą ar lapuotą medį, ten skerdė savo aukas, ten aukojo savo atnašas, kurios kėlė man pyktį; iš ten siuntė savo malonaus kvapo atnašas, ten liejo savo liejamąsias aukas.

²⁹Aš klausiau jų: ‹Kas tas aukštumų alkas, į kurį skubate?› Taip iki šiol jis ir tebėra pramintas Bama — aukštumų alkas’.

³⁰Todėl sakyk Izraelio namams: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Argi jūs ištvirkausite eidami tėvų keliu ir lakstysite paskui jų stabus?

³¹Atnašaudami savo dovanas ir atiduodami savo vaikus ugniai, jūs ištvirkaujate su savo stabais iki šiandien. Nejau turėčiau duoti atsakymą jums, Izraelio namai?’ Kaip aš gyvas, — tai Viešpaties DIEVO žodis, — atsakymo jums neduosiu.

³²Niekada neįvyks tai, kas ateina jums galvon, kai sakote: ‘Būsime kaip tautos, kaip kitų kraštų gentys, garbindami medį ir akmenį’.

³³Kaip aš gyvas, — tai Viešpaties DIEVO žodis, — galinga ranka, ištiesta dešine ir išliedamas įniršį valdysiu jus kaip karalius!

³⁴Galinga ranka, ištiesta dešine ir išliedamas įniršį išvesiu jus iš tautų ir surinksiu iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti.

³⁵Nuvesiu į tautų dykumą ir ten teisiu jus akis į akį.

³⁶Kaip teisiau jūsų protėvius Egipto žemės dykumoje, taip teisiu ir jus, — tai Viešpaties DIEVO žodis. —

³⁷Pravesiu jus po savo lazda ir įvesdinsiu į Sandoros ryšius.

³⁸Atskirsiu nuo jūsų tuos, kurie maištauja ir nusikalsta man; išvesiu juos iš krašto, kuriame jie gyvena kaip svetimšaliai, bet į Izraelio žemę jie neįžengs. Tada jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS“.

³⁹O jums, Izraelio namai, taip kalba Viešpats DIEVAS: „Eikite tarnauti savo stabams, kiekvienas iš jūsų, dabar ir ateityje, jei manęs neklausote! Bet mano šventojo vardo jūs daugiau nebeteršite savo atnašomis ir stabais!

⁴⁰Ant savo šventojo kalno, ant aukštojo Izraelio kalno, — tai Viešpaties DIEVO žodis, — būtent ten visi Izraelio namai, jie visi man tarnaus krašte; ten aš priimsiu jus, tenai lauksiu iš jūsų atnašų ir rinktinių dovanų su viskuo, ką man skirsite.

⁴¹Kaip malonaus kvapo atnašas jus priimsiu, kai išlaisvinsiu jus iš tautų ir surinksiu iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti, ir parodysiu savo šventumą per jus tautoms.

⁴²Jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai parvesiu jus į Izraelio žemę, į kraštą, kurį iškilmingai prisiekiau duoti jūsų protėviams.

⁴³Tenai jūs atminsite savo kelius ir visus savo darbus, kuriais patys susiteršėte, ir bjaurėsitės savimi dėl visų nedorų darbų, kuriuos esate padarę.

⁴⁴Ir žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai elgsiuosi su jumis dėl savo vardo, o ne pagal jūsų nedorus kelius ar bjaurius darbus, Izraelio namai“, — tai Viešpaties DIEVO žodis.