Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Ezechielio 21 Bible Online

Ezechielio 21 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Ezechielio 21

¹Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

²„Žmogau, pasisuk veidu į pietus, skelbk pietų šaliai ir pranašauk miškų kraštui Negebe.

³Sakyk Negebo miškui: ‘Išgirsk VIEŠPATIES žodį! Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tikėki manimi, užkursiu tavyje ugnį, kuri sudegins visus tavo medžius — žaliuojančius ir nudžiūvusius. Juos deginanti liepsna nebus užgesinta, visų veidai bus nusvilinti nuo pietų ligi šiaurės.

⁴Visi marieji pamatys, kad aš, VIEŠPATS, ją užkūriau, ir ji nebus užgesinta’“.

⁵Tuomet ištariau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Jie sako apie mane: ‘Argi jis nėra tas, kuris kalba tik mįslėmis?’“

⁶Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

⁷„Žmogau, pasisuk veidu į Jeruzalę, skelbk šventosioms vietoms ir pranašauk Izraelio žemei.

⁸Sakyk Izraelio žemei: ‘Taip kalba VIEŠPATS! Tikėk manimi, ateinu prieš tave! Ištrauksiu kalaviją iš makščių ir sunaikinsiu tavyje teisiuosius drauge su nedorėliais.

⁹Kadangi sunaikinsiu tavyje teisiuosius drauge su nedorėliais, mano kalavijas bus ištrauktas iš makščių prieš visus mariuosius nuo pietų ligi šiaurės.

¹⁰Visi marieji žinos, kad aš, VIEŠPATS, išsitraukiau kalaviją iš makščių. Nebus jis daugiau į makštis sugrąžintas!’

¹¹Todėl tu, žmogau, vaitok! Vaitok jų akivaizdoje, lyg širdis tau plyštų iš sielvarto.

¹²Kai jie klaus tavęs: ‘Dėl ko vaitoji?’ — atsakysi: ‘Dėl žinios, kuri ateina! Apmirs visų širdys, nusvirs visų rankos, alps visų dvasia ir pažliugs vandeniu visų keliai. Tikėk manimi, ji ateina ir išsipildys’“, — tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹³Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

¹⁴„Žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats!’ Sakyk: ‘Kalavijas! Kalavijas pagaląstas ir nušveistas.

¹⁵Pagaląstas skerdynėms, nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas! Kaip galime džiaugtis? Paniekinai lazdą ir bet kokią rykštę!

¹⁶Kalavijas duotas, kad būtų nušveistas ir paimtas į ranką; jis pagaląstas, kalavijas nušveistas, kad būtų įduotas žudikui į ranką.

¹⁷Verk ir aimanuok, žmogau, nes jis skirtas mano tautai, visiems Izraelio vadams. Jie bus numesti kalavijui drauge su mano tauta. Todėl plok sau per šlaunį,[50]

¹⁸nes kalavijas išbandytas. Kodėl neturėtų taip įvykti, — tai Viešpaties DIEVO žodis, — jei tu paniekinai lazdą?

¹⁹O tu, žmogau, pranašauk ir plok rankomis. Tekerta kalavijas dusyk, trissyk; tai kalavijas, skirtas žudyti. Didelių žudynių kalavijas juos puola,

²⁰todėl nustoja drąsos širdys, ir daugelis krinta. Prie visų jų vartų paskyriau kalaviją žudyti. Ak! Jis padarytas, kad žaibuotų, nušveistas, kad skerstų.

²¹Kirsk į dešinę, smok į kairę, kur tik nukreipti tavo ašmenys.

²²Ir aš daužysiu rankomis, patenkinsiu savo įniršį, — aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.

²³Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

²⁴„Žmogau, nužymėk du kelius Babilono karaliaus kalavijui ateiti. Abudu keliai turi išeiti iš to paties krašto. Pastatyk kelrodį toje vietoje, kur keliai šakojasi į miestus.

²⁵Nužymėk kelią kalavijui eiti į Amono Rabą ar į Judą ir įtvirtintąją Jeruzalę.

²⁶Juk Babilono karalius burdamas stovi kryžkelėje, dviejų kelių pradžioje; jis purto strėles, kreipiasi į šeimos stabus, apžiūrinėja kepenis.

²⁷Jo dešinėje pasirodo būrimo strėlė prieš Jeruzalę, kad būtų statomi mūrdaužiai, duodamas įsakymas žudyti, sušunkamas mūšio šūkis, stumiami mūrdaužiai prie vartų, pilami pylimai, statomi apgulos bokštai.

²⁸Jeruzalės žmonėms tai atrodo tik tuščias būrimas, tačiau juos saisto priesaikos, kuriomis jie buvo prisiekę, ir rankon paimta būrimo strėlė jiems primena jų kaltę, dėl kurios jie bus paimti į nelaisvę“.

²⁹Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi prisiminėte savo kaltę, o jūsų nusikaltimai tokie aiškūs, jog parodo, kad visais jūsų darbais reiškiasi jūsų nuodėmės, kadangi tai prisiminėte, jūs būsite paimti į nelaisvę.

³⁰Ir tau, niekšiškasis ir nedorasis Izraelio vade, atėjo diena, galutinės bausmės metas, —

³¹taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. — Nusiimk turbaną, nukelk nuo galvos karūną! Niekas nepasiliks kaip buvęs: kas žema, tas bus išaukštinta, kas aukšta, tas bus pažeminta!

³²Griuvėsiai, griuvėsiai! Taip, paversiu miestą griuvėsiais! Bet to neįvyks, kol neateis tas, kurį išsirinkau miestui nubausti; jam jį atiduosiu.

³³Tu, žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS apie [51†]Amoną ir jo užgaules’. Sakyk: ‘Kalavijas, kalavijas! Ištrauktas iš makščių skerdynėms, nušveistas, kad naikintų, kad blizgėtų kaip žaibas.

³⁴Piršdami tuščius regėjimus, burdami melus, jie kerta tavimi niekšiškus ir nedorus kaklus, kaklus tų, kuriems atėjo diena, galutinės bausmės metas.

³⁵Kišk kalaviją atgal į makštis! Vietovėje, kur buvai sukurtas, tavo kilmės krašte teisiu tave.

³⁶Išliesiu savo įnirtį ant tavęs, savo pykčio ugnimi papūsiu į tave. Atiduosiu tave į rankas nuožmiems žmonėms, įgudusiems niokoti.

³⁷Būsi degalas ugniai, o tavo kraują sugers žemė. Tavęs niekas nebeatmins, nes aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.