Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Ezechielio 22 Bible Online

Ezechielio 22 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Ezechielio 22

¹Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

²„Žmogau, ar teisi, ar esi pasirengęs teisti kruvinąjį miestą? Parodyk jam visus jo bjauriuosius darbus!

³Sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS! Mieste, kuris pralieji savo viduje kraują, kad paskubintum savo metą, kuris dirbdiniesi stabus, kad taptumei nešvarus!

⁴Tu kaltas dėl kraujo, kurį praliejai savo viduje, tu pasidarei nešvarus per stabus, kurių prisidirbai. Tu priartinai savo dieną, pasiekei savo metą. Todėl padariau tave tautų panieka ir visų kraštų pajuoka.

⁵Artimieji ir tolimieji kraštai tyčiosis iš tavęs dėl gėdingo vardo ir didelio sąmyšio.

⁶Žiūrėk! Kiekvienas Izraelio vadas, kiek tik galėjo, pas tave liejo kraują.

⁷Pas tave [52†]tėvas ir motina niekinami, [53†]ateivis, gyvenantis pas tave, apiplėšiamas, našlaitis ir našlė skriaudžiami.

⁸[54†]Tu paniekinai, kas man šventa, išniekinai mano šabus.

⁹Pas tave yra tokių, kurie šmeižia, kad lietų kraują; pas tave yra tokių, kurie puotauja aukštumų alkuose; pas tave yra tokių, kurie gyvena palaidai.

¹⁰[55†]Tavo vyrai atidengia tėvų gėdą; tavo vyrai išniekina moteris mėnesinio netyrumo metu.

¹¹Vienas susiteršia su artimo žmona, kitas palaidai išniekina savo marčią, o dar kitas pas tave išniekina savo seserį — savo tėvo dukterį.

¹²Pas tave [56†]imami kyšiai, kad būtų pralietas kraujas. Tu imi ir išankstinį, ir priaugusį nuošimtį, [57†]daraisi sau naudos skriausdamas artimą ir pamiršai mane, — tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹³Štai trenksiu savo kumščiu dėl tavo neteisėtai įgytos naudos ir pas tave pralieto kraujo.

¹⁴Argi tvers tavo drąsa, ar bus tavo rankos tvirtos tomis dienomis, kai imsiu tave varginti? Aš, VIEŠPATS, pasakiau ir padarysiu!

¹⁵Išblaškysiu tave tarp tautų ir išmėtysiu tave po svetimus kraštus, kad nuvalyčiau tavo nešvarumą.

¹⁶Per tave būsiu paniekintas tarp tautų, o tu žinosi, kad aš esu VIEŠPATS’“.

¹⁷Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

¹⁸„Žmogau, Izraelio namai tapo man išdagomis. Jie visi — sidabras, žalvaris, alavas, geležis ir švinas. Lydyklos žaizdre jie virto išdagomis.

¹⁹Todėl, — taip kalba Viešpats DIEVAS, — kadangi visi tapote išdagomis, surinksiu jus į Jeruzalę.

²⁰Kaip surenkamas sidabras, žalvaris, geležis, švinas ir alavas į lydyklą ir pučiama ugnis, kad jie būtų ištirpdyti, taip surinksiu jus dėl savo pykčio ir įniršio, įmesiu jus ir ištirpdysiu.

²¹Surinksiu jus ir pūsiu į jus savo pykčio ugnį, ir būsite joje ištirpdyti.

²²Kaip sidabras ištirpsta lydyklos žaizdre, taip ir jūs būsite ištirpdyti. Tuomet žinosite, kad aš, VIEŠPATS, išliejau ant jūsų savo įniršį“.

²³Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

²⁴„Žmogau, sakyk jai [58]: ‘Tu — nenuvalyta šalis; lietus nenuplaus tavęs pykčio dieną.

²⁵Jos vadai — tarsi riaumojantis liūtas, draskantis grobį; jie rijo žmones, ėmė sau turtus ir brangius daiktus, daug moterų padarė našlėmis.

²⁶Jos kunigai iškraipė mano mokymą ir išniekino, kas man šventa, [59†]neskyrė to, kas šventa, nuo to, kas prasta, nemokė skirti to, kas tyra, nuo to, kas netyra. Nuo mano šabų jie nugręžė savo akis, ir aš jų niekinamas.

²⁷Jos didžiūnai lyg vilkai drasko grobį, lieja kraują, atima žmonių gyvastį, kad gautų neteisėto pelno.

²⁸Pranašai tinkuoja tinku be šiaudų, mato tuščius regėjimus ir buria melą sakydami: ‹Taip kalba Viešpats DIEVAS›, — nors VIEŠPATS jiems nieko nekalbėjo.

²⁹Krašto žmonės smurtavo ir plėšikavo, skriaudė vargšą ir beturtį, nukreipė smurtą prieš ateivį.

³⁰Ieškojau tarp jų žmogaus, kuris atstatytų sieną ir stotųsi spragoje už šalį, kad jos nesunaikinčiau, bet neradau nė vieno.

³¹Todėl išliejau ant jų savo pyktį, sunaikinau juos savo įniršio ugnimi, suverčiau jų darbus jiems ant galvos’“, — tai Viešpaties DIEVO žodis.