Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Ezechielio 28 Bible Online

Ezechielio 28 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Ezechielio 28

¹Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

²„Žmogau, sakyk Tyro valdovui: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Kadangi tavo širdis išpuiko, tu tarei: ‹Aš dievas! Sėdžiu dievų soste toli jūros širdyje!› Nors esi tik žmogus, o ne Dievas, tu darai savo širdį lygią Dievo širdžiai.

³Žiūrėk! Išties esi išmintingesnis už Danielių, joks dalykas tau ne paslaptis.

⁴Savo išmintimi ir sumanumu prisikaupei turtų, prisikrovei iždus aukso ir sidabro.

⁵Labai sumaniai prekiaudamas pagausinai savo turtus, ir turtais puikavosi tavo širdis’“.

⁶Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi darai savo širdį lygią Dievo širdžiai,

⁷tikėk manimi, atvesiu prieš tave svetimšalius — pačias žiauriausias tautas. Išsitrauks jie kalavijus iš makščių prieš tavo puikiąją išmintį ir užtemdys tavo spindesį.

⁸Nustums tave žemyn į kapą, ir mirsi tu užmuštųjų mirtimi toli jūroje.

⁹Ar savo žudikams ir tuomet sakysi: ‘Aš Dievas!’ — kai tave žudančiųjų rankomis bus parodyta, kad esi tik žmogus?

¹⁰Mirsi nuo svetimųjų rankos neapipjaustytųjų mirtimi, nes aš pasakiau“, — tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹¹Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

¹²„Žmogau, raudok dėl Tyro karaliaus ir sakyk jam: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tu buvai tobulumo antspaudas, kupinas išminties ir tobulo grožio.

¹³Tu buvai Edene, Dievo sode; tave puošė visokiausi brangakmeniai: sardis, chrizolitas ir deimantas, berilas, oniksas ir jaspis, safyras, rubinas ir smaragdas; iš aukso tavo karuliai ir puošmenos. Tą dieną, kai buvai sukurtas, jie buvo padirbti.

¹⁴Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnais aš padariau tave globėju; tu gyvenai ant Dievo šventojo kalno ir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.

¹⁵Tu buvai be dėmės savo keliuose nuo pat savo sukūrimo dienos ligi buvo nustatyta tavo kaltė.

¹⁶Per savo plačiąją prekybą tu prisipildei smurto ir nusidėjai, todėl varau tave toli nuo Dievo kalno. Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnais nuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.

¹⁷Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis, dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi. Nubloškiau tave žemėn, padariau iš tavęs reginį, kad karaliai įsidėmėtų.

¹⁸Išniekinai savo šventyklas savo kalčių daugybe ir sukta prekyba. Uždegiau tave ugnimi, ir ji tave surijo; paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų, kurie tave matė.

¹⁹Visi, kas tik pažino tave tautose, yra apstulbę; tu tapai pasibaisėjimu, ir tavęs niekada nebebus’“.

²⁰Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

²¹„Žmogau, atsisuk veidu į [72†]Sidoną, pranašauk jam

²²ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tikėk manimi! Sidone, ateinu prieš tave! Apreikšiu per tave savo šlovę! Jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai per jį vykdysiu bausmę ir apreikšiu savo šventumą,

²³nes pasiųsiu į jį marą ir kraujo praliejimą jo gatvėse. Jame kris užmuštieji, kai kalavijas ateis iš visų pusių. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’.

²⁴Izraelio namai daugiau neberas dygliuotų brūzgynų ar duriančių erškėčių pas visus savo kaimynus, kurie žiūrėjo į juos su panieka. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.

²⁵Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai surinksiu Izraelio namus iš tautų, kuriose jie išsklaidyti, ir apreikšiu per juos šventumą tautų akivaizdoje, jie kursis savo pačių žemėje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui.

²⁶Jie gyvens joje saugiai, statysis namus ir veis vynuogynus. Jie gyvens saugiai, kai būsiu nubaudęs visus jų kaimynus, žiūrėjusius į juos su panieka. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas“.