Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Skaičių 31 Bible Online

Skaičių 31 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Skaičių 31

²„Atkeršyk midjaniečiams už izraelitus; po to tu būsi paimtas pas savo giminę“.

³Todėl Mozė kalbėjo žmonėms: „Tebūna iš jūsų išrinkti ir apginkluoti vyrai žygiui, težygiuoja jie prieš midjaniečius išlieti VIEŠPATIES keršto Midjane.

⁴Pasiųskite į žygį po tūkstantį vyrų iš kiekvienos Izraelio giminės“.

⁵Taigi iš Izraelio tūkstančių buvo pašaukti į karo tarnybą po tūkstantį iš kiekvienos giminės — dvylika tūkstančių, ginkluotų mūšiui.

⁶Mozė išsiuntė juos į žygį po tūkstantį iš kiekvienos giminės drauge su kunigo Eleazaro sūnumi Finehu, kuris nešėsi šventyklos reikmenis ir trimitus pavojaus ženklui duoti.

⁷Jie išžygiavo į mūšį prieš Midjaną, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, ir išžudė visus vyrus.

⁸Be užmuštųjų mūšyje, jie nužudė ir Midjano karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą — penkis Midjano karalius. Jie užmušė kalaviju ir Beoro sūnų Bileamą.

⁹Midjano moteris drauge su jų mažyliais izraelitai paėmė į nelaisvę. Jie pasiėmė kaip grobį ir visus jų galvijus, kaimenes bei visą turtą.

¹⁰Visus miestus, kur jie buvo įsikūrę, ir jų stovyklas jie sudegino.

¹¹Tada, pasiėmę visą karo grobį ir laimikį — žmones ir gyvulius,

¹²jie atgabeno belaisvius, karo grobį ir laimikį pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų bendriją į stovyklą Moabo lygumose prie Jordano netoli Jericho.

¹³Mozė, kunigas Eleazaras ir visi bendrijos vadai išėjo jų pasitikti už stovyklos.

¹⁴Mozė įniršo ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, sugrįžusių iš karo žygio.

¹⁵„Palikote gyvas visas šias moteris? — tarė jis jiems. —

¹⁶Juk šios moterys, Bileamo patariamos, paskatino izraelitus taip nusižengti VIEŠPAČIUI [75†]Peoro reikalu, kad VIEŠPATIES bendriją ištiko maras.

¹⁷Užtat dabar nužudykite visus mažus berniukus, nužudykite ir visas moteris, pažinusias vyrą,

¹⁸o jaunas mergaites, nepažinusias vyro, pasilikite sau gyvas.

¹⁹Be to, turite išbūti septynias dienas už stovyklos, o kas iš jūsų užmušė žmogų ar palietė lavoną, turite apsivalyti trečią ir septintą dieną.

²⁰Turite apvalyti ir kiekvieną drabužį, kiekvieną odinį daiktą, kas tik išausta iš ožkos vilnų, ir kiekvieną medinį daiktą“.

²¹Kunigas Eleazaras sugrįžusiems iš mūšio kareiviams tarė: „Toks yra apeiginis įstatas, kurį VIEŠPATS davė per Mozę.

²²Auksas, sidabras, varis, geležis, alavas ir švinas —

²³visa, kas gali atsispirti ugniai — turi būti apvalyta ugnimi ir bus apvalyta. Nepaisant to, jie turi būti apvalyti ir apvalymo vandeniu. O kas negali atsispirti ugniai, turi būti nuplauta vandeniu.

²⁴Išsiskalbsite savo drabužius septintą dieną ir būsite švarūs. Po to galėsite įeiti į stovyklą“.

²⁵ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:

²⁶„Tu, kunigas Eleazaras ir bendrijos protėvių namų galvos surašykite paimtą grobį — ir žmones, ir galvijus.

²⁷Tada grobį padalykite lygiai į dvi dalis: kareiviams, žygiavusiems į mūšį, ir visai bendrijai.

²⁸Iš žygiavusių į mūšį kareivių dalies atidėk kaip duoklę VIEŠPAČIUI po vieną iš kiekvieno penketo šimtų žmonių, jaučių, asilų, avių ar ožkų.

²⁹Paimk tai iš jų pusės ir atiduok kunigui Eleazarui kaip atnašą VIEŠPAČIUI.

³⁰O iš izraelitų pusės paimsi po vieną iš kiekvieno penkiasdešimt žmonių, jaučių, asilų, avių ar ožkų — visų gyvulių — ir atiduosi juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje“.

³¹Mozė ir Eleazaras padarė, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

³²Grobio kiekis, neskaitant kareivių pasigrobto karo laimikio, iš viso buvo šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių,

³³septyniasdešimt du tūkstančiai jaučių,

³⁴šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų,

³⁵trisdešimt du tūkstančiai žmonių, būtent moterų, kurios dar nebuvo pažinusios vyro.

³⁶Taigi pusė — dalis, tekusi ėjusiems į karo žygį — buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų,

³⁷o VIEŠPATIES avių ir ožkų duoklė — šeši šimtai septyniasdešimt penkios.

³⁸Jaučių buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, iš jų septyniasdešimt du — duoklė VIEŠPAČIUI.

³⁹Asilų buvo trisdešimt tūkstančių penki šimtai, iš jų šešiasdešimt vienas — duoklė VIEŠPAČIUI.

⁴⁰Žmonių buvo šešiolika tūkstančių, iš jų trisdešimt du — duoklė VIEŠPAČIUI.

⁴¹Mozė duoklę — atnašą VIEŠPAČIUI — atidavė kunigui Eleazarui, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

⁴²O izraelitų pusė — Mozės atidėtoji nuo ėjusių į karo žygį vyrų, —

⁴³ta bendrijos pusė buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų,

⁴⁴trisdešimt šeši tūkstančiai jaučių,

⁴⁵trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų

⁴⁶ir šešiolika tūkstančių žmonių.

⁴⁷Iš izraelitų pusės Mozė paėmė po vieną iš kiekvieno penkiasdešimt žmonių bei gyvulių ir atidavė juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

⁴⁸Tada atėjo pas Mozę vadai, vedę kariuomenės tūkstančius, tūkstantininkai ir šimtininkai.

⁴⁹„Mes, tavo tarnai, — tarė jie Mozei, — suskaičiavome mums pavestus kareivius, nė vieno iš mūsiškių netrūksta.

⁵⁰Todėl atnešėme VIEŠPATIES atnašą, ką kiekvienas mūsų aptiko — auksinius daiktus, antrankovius ir apyrankes, antspaudų žiedus, auskarus ir karolius, — kad būtų atliktas permaldavimas už mus VIEŠPATIES akivaizdoje“.

⁵¹Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė iš jų auksą ir visokius dirbinius.

⁵²Viso jų paaukoto atnašos aukso buvo šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt šekelių.

⁵³O žygyje dalyvavusieji kareiviai karo laimikį pasilaikė sau.

⁵⁴Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auksą iš pareigūnų, [vedusių] tūkstančius ir šimtus, ir įnešė jį į Susitikimo Palapinę kaip priminimo auką izraelitų labui VIEŠPATIES akivaizdoje.