Read Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 Michėjo 6 Bible Online

Michėjo 6 - Biblija, arba Šventasis Raštas, 1999 bible

Michėjo 6

¹Klausykitės, ką VIEŠPATS sako: „Pakilk, iškelk bylą kalnų akivaizdoje, ir tegirdi kalvos tavo balsą!“

²Klausykitės, kalnai, apie VIEŠPATIES bylą ir jūs, patvarieji žemės pamatai, nes VIEŠPATS bylinėjasi su savo tauta, skelbia ieškinį Izraeliui.

³„Mano tauta, ką aš tau padariau? Kuo gi tave nuvarginau? Atsakyk man!

⁴Juk [12†]išvedžiau tave iš Egipto žemės, išpirkau tave iš vergijos namų ir pasiunčiau tau vadovauti [13†]Mozę, Aaroną ir [14†]Mirjamą.

⁵Mano tauta, atmink, ką buvo sumanęs Moabo karalius [15†]Balakas, ką jam atsakė Beoro sūnus Bileamas ir kas nutiko nuo [16†]Šitimų iki Gilgalo, kad žinotumei VIEŠPATIES teisumo darbus“.

⁶„Kuo nešinas ateisiu į VIEŠPATIES Artumą ir nusilenksiu aukštybių Dievui? Ar ateisiu su deginamosiomis aukomis, su mituliais veršiais?

⁷Argi VIEŠPATS bus patenkintas tūkstančiais avinų, begaliniu srautu aliejaus? Ar atiduosiu savo pirmagimį už savo nusikaltimą, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?“

⁸Žmogau, jis tau pasakė, kas gera ir ko iš tavęs reikalauja VIEŠPATS: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu.

⁹ VIEŠPATIES balsas šaukia miestui (didžiai išmintinga bijoti tavo vardo): „Klausykitės, gimine ir miesto taryba!

¹⁰Argi aš galiu nematyti nedorai įgytų turtų nedorėlių namuose ir keikiamos sumažintos efos?

¹¹Argi aš galiu pakęsti apgavikiškas svarstykles ir nesąžiningų svarsčių maišą?

¹²Tavo turtuoliai pilni smurto, tavo gyventojai meluoja apgauliais liežuviais burnoje.

¹³Todėl aš tave ir parbloškiau, nuniokodamas dėl tavo nuodėmių.

¹⁴Tu valgysi, bet nepasisotinsi, ir tavęs nepaliks kankinantis alkis; tu įgysi, bet neišsaugosi, o jei ką ir išsaugotum, aš atiduosiu kalavijui.

¹⁵Tu sėsi, bet nepjausi, spausi alyvas, bet aliejumi nesitepsi; traiškysi vynuoges, bet vyno negersi.

¹⁶Tu laikeisi [17†]Omrio įstatų, visų [18†]Ahabo namų darbų ir sekei jų užmojais. Todėl paversiu tave tyrlaukiais, o tavo gyventojus — pajuoka, ir tu turėsi pakelti mano tautos panieką“.